donorystė

Iš Alytaus į naujienų portalo tv3.lt studiją atvykusios Laimos istorija – neeilinė. Moteris ne vieną dešimtmetį serga cukriniu diabetu, jai yra persodintas inkstas ir esant visoms šioms aplinkybėms jai pavyko sėkmingai susilaukti sūnaus. Pirmoji Lietuvoje tokiomis sąlygomis susilaukusi sūnaus, Alytaus apskrities ligonių, susijusių su organų persodinimu, visuomeninės organizacijos „Dalia“ vadovė Laima Kuckailienė pasakoja savo neeilinę istoriją.

Tradicinės Kūčių vakarienės įprastai neįsivaizduojame be kalėdaičių – duonos simbolizuojančios begalinę Dievo meilę ir dosnumą žmogui. Dievo Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų. Jų laužymo ir pasidalijimo tradicija simbolizuoja Kristų, gyvąją duoną – meilę stipresnę už mirtį. Šiemet, Kūčių vakarą, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos koplyčia kviečia dalytis ypatingu kalėdaičiu, kviečiančiu susimąstyti, kad net paliekantis šią žemę žmogus gali kitam dovanoti gyvenimą.

„Kai manęs kas nors paklausia, kaip aš matau savo gyvenimą po metų, dažnai tik nusišypsau. Jau kuris laikas žinau, kad ateities nuspėti neįmanoma. Tačiau gyvenimas ir yra gražus savo neprognozuojamumu “ – taip kalba Laurynas Suodaitis (34 m.), verslininkas, žinomas TV laidų vedėjas, įvairiausiu interneto projektų veidas ir rūpestingas dviejų metų sūnaus tėtis, kuriam rūpi prasmės ir atsakomybės klausimai.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kraujo centras ir Kauno klinikų Kraujo centras skubiai kreipiasi į žmones – stipriai išseko kelių grupių kraujo atsargos, todėl kviečia tapti kraujo donorais. Kaip skelbiama VUL Santaros klinikų Kraujo centro „Facebook“ paskyroje, itin trūksta trijų grupių kraujo. „Jaučiamas didelis šių kraujo grupių trūkumas! O+, A+, O-“ – dalijosi Kraujo centras. Donorai kviečiami registruotis telefonu 8 676 00078 arba el.

Nors apie mirtį ir juo labiau galimybę po jos dar įprasminti gyvenimą kalbėti nori ne dažnas, vis tik gydytojai, donorystės entuziastai, pažymi, kad šis klausimas turėtų būti aptartas kiekvienoje šeimoje. Pasak jų, mirtis kitą kartą nesirenka laiko, tačiau jos akivaizdoje artimiesiems būtų lengviau priimti sprendimą. Konstatavus smegenų mirtį žmogus gali suteikti šansą pagyti ir toliau gyventi net iki 7–8 asmenų.

Spalio 4 dieną, penktadienį, vykstantys į Vilniaus „Akropolį“ kviečiami nepraleisti progos atlikti gerą darbą ir tapti neatlygintinu kraujo donoru. Kaip skelbiama prekybos centro socialinių tinklų paskyroje, kraujo donorystės akcija vyks penktadienį, 12–19 valandomis. Kviečia padaryti gerą darbą „Padovanok kažkam gyvybę – tapk kraujo donoru. Nacionalinis kraujo centras kviečia tave paaukoti kraujo spalio 4 d. priešais ČILI PIZZA restoraną.

Spalio 4 dieną Lietuvos asociacijos „Gyvasties“ nariai kviečia į organų donorams pagerbti ir padėkoti skirtą žvakučių uždegimo iniciatyvą. Prie jos šiemet jungiasi virš 50 Lietuvos miestų, miestelių ir bendruomenių. „Mus nepaprastai džiugina, kad jau vienuoliktąjį kartą „Gyvasties“ organizuojama ši mums itin svarbi iniciatyva sulaukia vis didesnio visuomenės palaikymo ir plečiasi, – sako „Gyvasties“ prezidentė Aušra Degutytė.

Olga Privalenkova, Šiaulių inkstų ligomis sergančiųjų draugijos „Atgaja“ pirmininkė, yra viena iš tų žmonių, kurie ne tik kovoja su savo liga, bet ir padeda kitiems ją įveikti. O pačią moterį liga užklupo prieš 24 metus, nėštumo metu. „Viskas prasidėjo 2000 metais, kai buvau 27-erių ir septintą mėnesį nėščia. Nėštumo metu staiga sustojo inkstai. Tada supratau, kad mano gyvenimas visiškai pasikeitė – ką tik gimęs vaikas, dializės, nesėkmingos transplantacijos.

Nors donoro kortelė Lietuvoje įteisinta 24 metus, per šį laiką buvo tik 9 atvejai, kai žmogus, kuriam buvo nustatyta smegenų mirtis, turėjo donoro kortelę. Per ketvirtį amžiaus šią kortelę pasiėmė beveik 50 tūkstančių žmonių. Kai kurie žmonės dar turi baimių, kad jų organus parduos, arba numirę jie prisikels, bet negalės gyventi, nes organai išimti. Apie tai daugiau – TV3 žinių reportaže. Vilniečiai Algis ir Mantas pirmą kartą susitinka, nors galima sakyti, yra broliai.

Mažeikiškė Danguolė Kazlovienė gyveno, rodos, įprastą gyvenimą, kai vieną dieną sveikata subyrėjo – nustojo funkcionuoti jos inkstai ir prasidėjo sunkiausias gyvenimo etapas. Tačiau 50-ąjį jubiliejų atšventusi moteris prieš daugiau nei septynerius metus sulaukė didžiausios dovanos – inksto transplantacijos. Per septynerius su puse metų, kol laukė inksto, ji sulaukė septynių skambučių. Pirmieji šeši baigėsi taip pat – donoro organas netiko, tad teko laukti toliau.

Palaiminga paskutinioji medaus mėnesio savaitė Nidoje virto tragedija – leidžiantis nuo kalno, 33-ejų dviratininkė trenkėsi į stulpą, po mažiau nei paros konstatuota smegenų mirtis. Žuvusiosios Gerdos vyras Arūnas Razmys atviras – į žodžius neįmanoma sutalpinti to, ką dabar tenka išgyventi.

Dažniausiai nukirptos ilgos kasos iškeliauja ne kur kitur, kaip į šiukšlių dėžę, tačiau retas susimąsto, kad gali tapti plaukų donorais. Apie tokį gražų poelgį sužinojusi tauragiškė Viktorija Verpečinskienė pati aukojo savo plaukus, ėmėsi iniciatyvos skleisti žinią apie plaukų donorystę ir ragina neišmesti nukirptų plaukų. Viktorija kukliai sako nedaranti jokio žygdarbio, tik padedanti nukreipti norinčius tapti plaukų donorais teisinga linkme, o visą darbą atlieka patys žmonės.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) skelbia pavasarį išdalijęs 1,3 tūkst. maisto papildų su geležimi donorams, kurie negali dovanoti kraujo dėl per žemo hemoglobino ar feritino kiekio. Kaip nurodoma penktadienį išplatintame pranešime, šiuos papildus išdalijus tokiam pačiam skaičiui donorų, iš jų beveik 200 po mėnesio galėjo prisidėti prie donorystės, nes jų kraujo rodikliai pagerėjo. NKC duomenimis, Vilniuje išdalinta 700, Klaipėdos ir Panevėžio regionuose – po 300 papildų pakuočių.

Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) paruoštas efektyvus donoras padovanojo viltį gyventi šešiems sergantiems žmonėms. Kilniai misijai sutelktai dirbo Lietuvos, Vokietijos ir Lenkijos medikų komandos. „Donorystė – neįkainojama dovana. Šią jautrią ir gyvenimus keičiančią prasmę įžvelgęs asmuo jau turėjo donoro kortelę. Mirusio artimieji, taip pat sutikę paaukoti organus ir audinius, šansą gyventi suteikė šešiems žmonėms. Netekties skausme gimė stebuklas gyventi.

Santaros klinikose trūkstant donorinio kraujo, medikai kreipiasi į gyventojus prašydami pagalbos. „Vasarą visada turime mažiau kraujo donorų, tačiau šiuo metu jaučiame ypač didelį donorinio kraujo stygių ir prašome neatidėliotinos visuomenės pagalbos“, – pranešime teigė VUL Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro Kraujo centro vedėja Lina Kryžauskaitė.

Kraujo donorystė – ne tik kilnus poelgis, jis naudingas ne tik tam, kuriam reikalingas kraujas, bet ir pačiam donorui, nes prailgina gyvenimo trukmę. Kaip socialiniuose tinkluose pranešė Kauno klinikų Kraujo centras, yra vienas itin įdomus faktas apie kraujo donorystę – kraujo donorai gyvena ilgiau, be to, jie turi stipresnį imunitetą.

Nacionalinis kraujo centras dalinasi prašymu nepamiršti gerų darbų ir tapti kraujo donorais, nes senka kraujo atsargos. Socialiniuose tinkluose Nacionalinis kraujo centras pasidalino kvietimu aukoti kraujo. Kviečia tapti kraujo donorais Pranešta, kurių kraujo grupių donorų reikia labiausiai. „Nepamirškite gerų darbų! Šią savaitę labai laukiame šių grupių kraujo donorų: O RhD + (I teig.) O RhD - (I neig.) A RhD + (II teig.) A RhD - (II neig.

Sparčiai senkant 0 ir A kraujo grupių atsargoms, Nacionalinis kraujo centras (NKC) kreipiasi į šalies gyventojus ir prašo paaukoti kraujo artimiausiame padalinyje. NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, šiuo metu bendras kraujo donorų aktyvumas visuose NKC padaliniuose yra padidėjęs, tačiau šalies gydymo įstaigose perpylimui naudojamų kraujo komponentų poreikis yra žymiai didesnis nei įprastai.

Nacionalinio kraujo centro (NKC) duomenys rodo, kad vis daugiau Lietuvos gyventojų tampa naujais kraujo donorais. Pernai atlikta maždaug 4 proc. daugiau donacijų, nei 2022 m., o taip pat pirmakarčių donorų sulaukta 7 proc. daugiau. Praėjusiais metais surinktas ir rekordinis po pandemijos kraujo kiekis – daugiau nei 32 tūkst. litrų. NKC duomenimis, 2023 m. kraujo dovanojusių donorų iš viso buvo kiek daugiau nei 40 000, atliktų donacijų – 72 300, o surinkta daugiau nei 32 500 litrų kraujo.

Organų donorystė ir transplantacija kai kuriems sunkiai sergantiems žmonėms reiškia galimybę išsilaisvinti iš varginančių ir būtinų gydymo procedūrų, o kitiems – tai vienintelė viltis toliau gyventi. Tai vilties tiltas kažkieno mamai, tėčiui, vaikui, dėdei, seneliui, draugei ar mylimajam pasveikti, džiaugtis gyvenimu, keliauti, praleisti daugiau laiko su artimais ir brangiais žmonėmis.

Nacionalinis kraujo centras pradeda šventinį kraujobusų turą, gyventojai bus kviečiami aukoti kraujo. Du specialūs autobusai, kurie turi moderniausią donorų kraujui imti pritaikytą įrangą, aplankys didžiuosius šalies miestus – Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ir Panevėžį. Kraujobusai įsikurs ir gyventojus paaukoti kraujo kvies prie miesto centrinių aikščių, kur stovi kalėdinės eglutės.

Gyvenant šios dienos rūpesčiais retas pagalvoja apie tai, kad neišvengiamai ateis ir mirties diena. Netikėta liga ar trauma neplanuotai pakeičia daugybę gyvenimų, o tuomet artimieji yra paliekami su neatsakytais klausimais ir atsakomybės našta nuspręsti, ko gi būtų norėjęs jiems brangus žmogus. Šventės – puikus laikas ne tik pabendrauti su šeima, draugais, bet ir pasikalbėti apie labai svarbius dalykus ir kiekvieno laukiančius gyvenimo etapus, tokius kaip mirtis.

Pritarimas organų donorystei nieko nekainuoja, tačiau gali padovanoti neįkainojamą dovaną – išsaugoti gyvybę ar pagerinti sveikatą 7-iems transplantacijos laukiantiems žmonėms.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Anestezijos ir intensyviosios terapijos centro gydytojai anesteziologai reanimatologai identifikavo efektyvų organų donorą. Šio kilnaus pasiaukojimo dėka keli inkstų ir ragenų laukę žmonės sulaukė didžiulės pagalbos bei galimybės gyventi visavertį gyvenimą.  Šiais metais ligoninėje nustatyti trys kadaveriniai audinių ir organų donorai, iš kurių du tapo efektyvūs ir jų tinkami organai panaudoti organų donorystei.

Lietuvos piliečiams, kuriems suteiktas Garbės donoro vardas, sukakus senatvės pensijos amžių arba netekus 60-100 proc. darbingumo, gali būti paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija.

Gilią lapkričio 9-osios naktį į transporto žiedą prie Vilniaus Santarų klinikų leidosi Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) sraigtasparnis. Orlaivis su VUL SK medikų brigada, vadovaujama Urologijos centro vadovo doc. Arūno Želvio, iš Varšuvos į Lietuvą parskraidino donorinius inkstus, kurie kitą dieną buvo implantuoti recipientei.

Lapkričio 16 d. Kaune vykdyta išskirtinė operacija – Nacionalinio transplantacijos biuro prašymu dėl skubaus donoro organo pergabenimo buvo pasitelktas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis. Apie 14.20  val. KOP sraigtasparnis Mi-8T pakilo iš 2-ojo paieškos ir gelbėjimo posto Kaune, gydytojų komanda kartu su donoro organu buvo sėkmingai atskraidinti į Vilnius universiteto ligoninės Santarų klinikas, praneša Lietuvos kariuomenė.

Seimo neįtikino argumentai už perėjimą prie numatomo sutikimo organų donorystės modelio, kai visi žmonės laikomi potencialiais donorais, išskyrus raštiškai atsisakiusiuosius jais būti. Parlamentas šią savaitę apsvarstęs tokias Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pataisas grąžino jas tobulinti iniciatoriams. Už tokį Sveikatos reikalų komiteto (SRK) siūlymą balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo 41 ir susilaikė 13 parlamentarų.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos dalijasi viltį teikiančiomis žiniomis. Spalio mėnesį budintiems koordinatoriams užregistravus 14 pranešimų apie potencialius donorus, 11 šeimų sutiko savo mirusio artimojo organus dovanoti transplantacijai. Atlikus reikiamus medicininius tyrimus 7 donorai tapo efektyviais, t. y. buvo paimtas nors vienas organas ir/ar audinys transplantacijai, ir vilties gyventi ir pasveikti sulaukė net 23 recipientai.

Vėlinės – ypatingas laikas, kai degame žvakutes už tuos, kurių su mumis nebėra ir klaidžiodami tarp sielvarto šešėlių, bandome neprarasti vilties gyventi toliau. Bet kuri mirtis artimiesiems atrodo beprasmė, tačiau liūdnose donorų šeimų istorijose yra ir šviesos spindulėlių.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) pirmą kartą kraujo donorais nusprendusiems tapti šalies gyventojams siunčia svarbią žinią. Tam, jog visi kraujo komponentai po donorystės būtų sėkmingai panaudoti, rekomenduojama sugrįžti pakartotinei donorystei. Priešingu atveju, kai kurių kraujo komponentų panaudojimas atidedamas ir tokiais atvejais donoro auka iš dalies gali tapti nepilnaverte. Kaip aiškina NKC direktorius Daumantas Gutauskas, kraujo donorystę kartoti rekomenduojama bent du kartus metuose.

Minint Europos organų donorystės dieną, šeštadienį 27-iose Lietuvos savivaldybėse viltį simbolizuojančia žalia spalva nušvis reikšmingiausi miestų ir miestelių objektai – pastatai, tiltai, bažnyčios, alėjos. Kaip skelbia Nacionalinis transplantacijos biuras, taip siekiama atkreipti žmonių dėmesį į organų donorystės temą ir prasmę, nes be gyventojų paramos sudėtingas donorystės procesas negalėtų vykti.

45-erių vilnietis Remigijus Karaliūnas jau kone keturis dešimtmečius gyvena su liga – cukriniu diabetu, kuris pamažu nuo pat vaikystės pamažu ėda jo organizmą ir inkstus, kol neliko kitos išeities, tik atlikti inkstų transplantaciją. Po dešimties metų laukimo jis sulaukė donorinio inksto, tačiau jį tekus pašalinti dabar vėl gyvena viltimi, kad sulauks jam tinkamo organo. R. Karaliūnas 1 tipo cukriniu diabetu serga nuo septynerių, tad skaičiuoja, kad jau 38 metus gyvena su šia liga.

Kauno klinikų pacientui Antanui dar 2019 metais profilaktinio sveikatos patikrinimo metu pastebėti padidėję kepenų fermentai. Dėl šios priežasties vyras konsultuotas gydytojų gastroenterologų, jam nustatytas lėtinis virusinis hepatitas C su jau išsivysčiusia kepenų ciroze. „Nors pacientui virusinis hepatitas C išgydytas, tačiau virusas jau buvo padaręs savo juodą darbą ir sukėlęs kepenų cirozę, kurios fone išsivystė ir pirminis kepenų ląstelių vėžys“, – teigia doc.

Lietuvos asociacija „Gyvastis“ žvakučių uždegimu 10 kartą pagerbė organų donorus, pranešė asociacija.  „Mums šis jubiliejus ypatingai svarbus, nes jis parodo, kad žmonės vis aktyviau įsitraukia, prisideda idėjomis ir, svarbiausia, mes jaučiame, kad domėjimasis organų donoryste auga,“ – pranešime sakė asociacijos prezidentė Aušra Degutytė. Šįkart akcija vyko 54 miestuose ir miesteliuose.

Šių metų balandžio 28 dieną 64 metų kaunietė Danutė Ringienė gali švęsti savo antrąjį gimtadienį. Moteris, penkis su puse metų laukusi donoro, tą dieną gavo ypatingą dovaną – naują širdį. Širdies transplantacijos Danutei prireikė po to, kai staiga pradėjo vystytis širdies nepakankamumas. Dabar moteris jaučiasi stipresnė kaip niekad. „Atsibudusi po operacijos supratau, kad turiu toliau gyventi, stengtis, nes tai mano antras šansas. Turiu pateisinti gydytojų darbą.

Rugsėjo mėnesį 24 pacientams persodinti donorų organai, trečiadienį pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras. Iš viso atliktos dvi širdies, viena kasos-inksto komplekso, keturios kepenų, 13 inkstų ir keturių ragenų transplantacijos.  „Rugsėjo mėnesį budintiems koordinatoriams užregistravus 15 pranešimų apie potencialius donorus, devynių šeimos sutiko savo mirusio artimojo organus dovanoti transplantacijai.

Kretingos šiaurės rytuose – Salantuose – gyvenanti Sigita Drungilienė metų pradžioje net ir negalėjo pagalvoti, kad šią vasarą jai teks savo 26-erių sūnui padovanoti inkstą. Šiuo metu sunkiai rinkdama žodžius Sigita sako norinti perduoti kuo didžiausią padėką ją ir jos sūnų operavusiems bei prižiūrėjusiems medikams. Kalbėdama telefonu Sigita pasakoja, kad žinia apie sūnaus Manto pablogėjusią sveikatą smogė tarsi perkūnas iš giedro dangaus.

Gyvenimas mums kartais parodo, kad meilė ir šeimos ryšiai yra galingesni nei mes galime įsivaizduoti. Pastarieji metai kauniečiams Lilijai Belazarienei ir jos sūnui Rimui Belazarui nebuvo lengvi. Po ilgų metų Lilijos sūnui kovojant su ligomis gydytojai pasakė, kad jam reikės naujo inksto. Mama nedvejodama sutiko sūnui padovanoti savo inkstą. „Viskas prasidėjo jau seniai. Prieš maždaug  15 metų, kai mano sūnui buvo kokie 22–23 metai.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos skelbia gerėjančius organų ir audinių donorystės rodiklius. Vien per rugpjūčio mėnesį buvo užregistruota 15 potencialių donorų. Atlikus visus medicininius tyrimus ir gavus pritarimą iš donorų artimųjų, buvo registruoti 6 efektyvūs donorai. Šie kilnūs artimųjų sprendimai viltį pasveikti suteikė net 21-am sunkiai sergančiam pacientui Lietuvoje.

Santaros klinikose nuo liepos pradžios pradėjo veikti Regioninis donorystės paslaugų koordinavimo poskyris, apimsiantis Vilniaus ir Panevėžio regionus. Kaip trečiadienį pranešė klinikos, Santarose veikiantis centras yra vienas iš trijų Regioninių donorystės paslaugų koordinavimo centrų: nuo liepos pradžios taip pat sujungti Kauno ir Šiaulių regionai (koordinuoja Kauno klinikos), o Klaipėdos universiteto ligoninė koordinuoja Klaipėdos regioną.

Lietuvos piliečiams, kuriems suteiktas Garbės donoro vardas, sukakus senatvės pensijos amžių arba netekus 60-100 proc. darbingumo, gali būti paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Lietuvos garbės donoro vardas suteikiamas žmonėms, nuo 1997 m. sausio 1 d. ne mažiau kaip 40 kartų nemokamai davusiam kraujo ar 200 kartų – plazmos ir ne mažiau kaip 10 metų aktyviai dalyvavusiam nemokamos donorystės veikloje.

Su senstančia visuomene auga ir lėtinėmis ligomis sergančių pacientų skaičius. Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovo prof. Mariaus Miglino, epideminį mastą pasiekusios ligos didina inksto recipientų sąrašą: „Lėtinę inkstų ligą sąlygojantys veiksniai – padidėjęs kraujo spaudimas ir II tipo cukrinis diabetas – vystosi dėl pasaulyje vis didėjančio nutukimo.

Galimybė pareikšti sutikimą arba nesutikimą organų donorystei po mirties išliktų ir jei Seimas pritartų donorystės modelio pakeitimui į numanomo sutikimo modelį, ketvirtadienį pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras. „Šiandien įkrito jau virš 300 nesutikimų ir dar 100 skambučių – kur galiu pareikšti nesutikimą organų donorystei po mirties iki liepos 1 dienos.

Praėjusią savaitę dviejų donorų organai buvo persodinti aštuoniems žmonėms, pirmadienį pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras. Abu donorai buvo registruoti Kauno klinikose. Transplantacijai tiko vieno donoro širdis ir inkstai, kito – kepenys, inkstai ir ragenos. Operacijos buvo atliktos Kauno bei Vilniaus Santaros klinikose, donorinius organus gabeno Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis.

Birželio 14 dieną Lietuvos kariuomenė iš Nacionalinio transplantacijos biuro gavo prašymą padėti skubiai pergabenti donorinį organą, praneša Lietuvos kariuomenė. Apie 13 val. medikų grupė su donoro organu Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparniu MI-8 pasiekė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas. Po sėkmingai įvykdytos užduoties KOP sraigtasparnis grįžo į dislokacijos postą Kaune, kur toliau tęsia budėjimą.

Mirtis – neišvengiama gyvenimo dalis, neaplenksianti nė vieno. Tačiau net ir po mirties kūnas gali suteikti didžiulę naudą medicinos srityje, jį paaukojus mokslui. Kasmet tokiam žingsniui pasiryžta apie 60 lietuvių, kurie išreiškia savo valią mirus paaukoti kūną moksliniams tikslams.  Toks sprendimas vis dar apipintas mitais ir baimėmis. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros doc. dr.

Panevėžietė Tatjana savyje nešiojasi dalelę mamos – prieš 4-erius metus moteriai prireikus inksto transplantacijos jos donore tapo mama. Dabar Tatjanai nebereikia atlikti kasdienių dializės procedūrų, gyvenimas tapo laisvesnis. Tatjanos mama Galina po gyvosios donorystės dovanos dukrai gyvena su vienu inkstu, tačiau dėl to jos gyvenimo kokybė nė kiek nesuprastėjo. Tatjanai buvo vos 14 metų, kai ji susirgo sunkia pirmojo tipo cukrinio diabeto forma.

Kraujo donorams vis rečiau prašant 12 eurų kompensacijos, šiemet neatlygintinai donorystei propaguoti numatyta 1,242 mln. eurų – daugiausiai per pastaruosius septynerius metus.   Santaros klinikų kraujo centras pernai donorams išmokėjo 1824 eurus (už 0,5 proc. donacijų), užpernai – 2832 eurus (už 0,9 proc.), o 2020-aisias – 4548 eurus (už 1,6 proc.) kompensacijų.