Šiuo metu Kanaruose gyvenanti Ugnė Radzevičienė augina tris savo vaikus (13 m., 11 m., 9 m.). Tačiau nei karantinas, nei gyvenimas užsienyje jai netrukdo dirbti savo darbo ir nuotoliniu būdu bendrauti su savo pacientais, kurie siekia taisyklingai maitintis.
Nors dabar švytinčia šypsena pasipuošusi smulkaus sudėjimo moteris tikina atradusi savo kelią, vis dėlto Ugnės gyvenimas dar prieš kelerius metus buvo visiškai kitoks. Moteris dirbo teisės srityje, o jos svoris siekė 124 kilogramus.
Suprato, kad jaučia atsakomybę prieš vaikus
Ugnė kartu su savo vyru ir trimis vaikais gyveno Lietuvoje, tačiau pasiryžus gyvenimo avantiūrai, šeima nutarė persikraustyti į Olandiją. Nors pati moteris šypteli, kad ji pilnai atitinka savo vardą pagal aktyvų laisvalaikio būdą, vis dėlto persikraustyti gyventi į kitą šalį ji pasiryžo ne iš pirmo karto.
„Visą laiką gyvenome Lietuvoje, vyrui pasitaikė galimybė išvažiuoti dirbti į Olandiją vienoje kompanijoje. Tuo metu laukiausi trečio vaikelio, todėl pabijojau tokių pokyčių.
Tačiau pagimdžius trečią vaiką, mano vyrui dar kartą buvo pasiūlytas darbas Olandijoje. Tą kartą nusprendėme, kad verta pabandyti, išvažiavome į Olandiją, o ten ir įvyko mano pirmasis pokytis“, – šypteli pašnekovė.
Atvykus į Olandiją, Ugnę pakerėjo platus maisto pasirinkimas: sultingos daržovės, vaisiai, o dar ir šviežia žuvis su jūros gėrybėmis. Tačiau šioje šalyje moterį aplankė ir suvokimas, kad nereguliari mityba vieną dieną turi baigtis.
„Supratau, kad jaučiu didelę atsakomybę dėl savo vaikų. Būdama tokio didelio svorio, suvokiau, kad viskas yra laikina ir mane tikrai kažkada pakirs sveikata. Nenorėjau, kad mano vaikai išgyventų to pasekmes, matytų sergančią savo mamą. Kažkokiu būdu atėjo tas nušvitimas, pradėjau žiūrėti maistą ir jo suderinamumą“, – sako moteris.
Judrumu nesiskundė
Nors stabilios ir suplanuotos mitybos taisyklių Ugnė iki lieknėjimo pradžios niekada nesilaikė, apie moters aktyvumą būtų galima pasakyti visai ką kitą. Moteris pati prisimena, kad net ir sverdama 124 kilogramus, ji buvo pakankamai judri ir aktyvi.
„Kokio svorio aš bebūčiau, aš visada buvau labai judri. Tačiau sverdama daugiau, jaučiausi išvargusi, mane vargino gausus prakaitavimas, o kai reikėdavo dar lakstyti paskui mažus vaikus...
Stengdavausi kiek įmanoma daugiau judėti, bet skaudėdavo ir sąnarius, o jeigu daugiau pavaikščiodavau – dusdavau, turėdavau jau ir pasėdėti, pailsėti.
Visada sakiau, kad įsivaizduokite, lyg prisipiltumėte du kibirus vandens ir visur juos su savimi neštumėtės. Todėl visus savo pacientus aš labai suprantu, kai jie turi didelį svorį, nes aš žinau, ką jie išgyvena“, – patikina dabar kitus konsultuojanti moteris.
Vyras mylėjo ir putlesnę
Tiesa, Ugnė patikina, kad nors ji ir buvo pasiekusi triženklį savo svorio skaičių, vis dėlto į praeitį žvelgdama moteris pasakoja, kad anksčiau jos persivalgymai nekankino:
„Dar paauglystėje būdavau jau į „skanesnę pusę“, bet neturėjau viršsvorio. Tie kilogramai vis dėjosi, dėjosi, nėštumai taip pat prisidėjo. Mano mityba buvo absoliutus chaosas: nuolatiniai užkandžiavimai, tvarkos nebuvimas. Vakare valgydavau obuolius, braškes, atrodydavo, juk nekaltos uogos, o iš tikrųjų yra vienas baisiausių dalykų vaisiai vakare.“
Taip pat moteris patikina, kad visas ryžtas ir užsispyrimas lieknėti atsirado tikrai ne iš aplinkinių spaudimo. Didžiulių pokyčių link moteris save paskatino pati.
„Buvau jau ištekėjusi, dėmesio iš savo vyro susilaukdavau daugiau nei kartu sudėjusios mano visos lieknos draugės iš savo vyrų. Didžiausia paspirtimi man tapo kritinis mąstymas, buvau tiesoje su savimi, nusprendžiau liautis save apgaudinėti. Stambus žmogus niekada nebus sveikas, kažkada jis vis tiek prieis liepto galą“, – įsitikinusi lietuvė.
Vieną dieną atsisakė pridėtinio cukraus
Tą dieną, kai Ugnė nusprendė tarti „stop“ savo chaotiškai mitybai, moteris prisimena ir šiandien. Ji tikina, kad jokių mitybos planų ji tikrai nepirko, tačiau savo mityboje pritaikė vieną esminę taisyklę:
„Vieną dieną aš atsisakiau visų produktų, kurie turėjo pridėtinio cukraus. Pradėjau skaityti etiketes, pavyzdžiui, paimdavau indelį pomidorų savo sultyse, atsisuku etiketę ir skaitau, kas įeina. Jei tik pamatau žodelį „cukrus“ – viskas. Aš nestačiau savęs į rėmus, nebadavau, tiesiog pradėjau atsirinkti tikrą, o ne maisto pramonės man kišamą maistą.“
Vos tik atsisakiusi pridėtinio cukraus, Ugnė pastebėjo įspūdingus rezultatus – svoris ėmė kristi jau sekančią dieną. Pati moteris pasakoja, kad ji ėmė jaustis žvalesnė, turėjo jėgų ir energijos anksčiau keltis rytais:
„Anksčiau vos atsikeldavau dešimtą valandą ryto, galėdavau miegoti iki dvylikos. Pradėjau daugiau judėti, vis ėmiau pagauti save, kad dažniau lipu laiptais nei naudojuosi liftu. Taip aš ir užsikabinau, o mano mityboje atsirado daug daugiau skonių ir įvairovių“, – neslepia Ugnė.
Pakeitus mitybą, Ugnei pavyko atsikratyti apie septyniasdešimt penkių kilogramų.
Kiti ėmė klausti patarimų
Pamatę įspūdingus Ugnės pokyčius, jos draugai ir bičiuliai ėmė vis klausinėti, ką ji darė, kokį maistą valgė ir ko atsisakė. Tuomet dar teisės srityje dirbusi moteris suprato, kad aplinkiniams mitybos klausimais patarti negali. Mat moteris nebuvo baigusi jokių mitybos studijų.
„Aš supratau, kokia didelė tai atsakomybė. Aš negaliu jiems nurodyti, kaip valgyti, ar valgyti taip pat, kaip valgau aš. Kiekvieno organizmas yra skirtingas, galbūt tie žmonės, kurie klausė mano patarimo, jau turėjo ir lėtinių ligų, tuomet mityba turėtų būti dar kitokia“, – sako ji.
Taip Ugnės kelyje atsirado naujas iššūkis – mokslai, susiję su mityba. „Norėjau, kad į kiekvieną žmonių klausimą turėčiau argumentuotą, mokslu pagrįstą atsakymą“, – paaiškina ji.
Jau studijų metais moteris pradėjo dėstyti paskaitas nėščių moterų grupėms, vesti kitas paskaitas. Taip vienas po kito pasipylė ir projektai, atsirado viešbučiai ir restoranai, kurie norėjo Ugnės sukurtų mitybos valgiaraščių.
Teisę iškeitė į mitybą
Šiuo metu Ugnė su šeima gyvena Kanaruose ir iš saulėto krašto dirba nuotoliniu būdu. Ji sudarinėja valgiaraščius, dėlioja produktų krepšelius. Moteris tai daro ne tik restoranams ar viešbučiams, bet taip pat ir šeimoms ar pavieniams asmenims.
Taip pat tarp viešbučių, SPA centrų yra ir tarptautinė keltų kompanija, kuri buvo Ugnės klientu. Moteris džiaugiasi, kad šis projektas buvo itin sėkmingas, o tai rodo, kad žmonėms mityba rūpi vis labiau. Ugnė sako, kad ji niekada nesigailėjo palikusi teises sritį, priešingai – jos pašaukimas dabar yra padėti kitiems.
„Pakeisti sritį tikrai nebuvo sunku, man buvo viskas taip įdomu. Aš ir praeitame darbe jaučiausi pakankamai komfortiškai, tačiau tik glostydama kiekvieną pacientą išgyvenu tą pilnatvės jausmą.
Praktiką atlikau ligoninėje, mačiau, kaip žmonės gailisi laiku nesusirūpinę savo sveikata. Per savo darbo patirtį mačiau, kaip žmonių vaistų dozės sumažėdavo, kaip moterys tilpdavo į svajonių suknelę, o vyrai tiesiogine to žodžio prasme atsigaudavo“, – sako ji.
Pasikliauti žiniomis, ne kitų kalbomis
Ugnė neneigia, kad per pandemijos sukeltus karantinus žmonių mityba iš tiesų sutriko. Moteris pasakoja, kad atėję pacientai net ir patys dažnai nežino, kad turi rimtų valgymo sutrikimų.
„Pirmojo karantino metu pajaučiau, kad ateina daugiau žmonių su valgymo sutrikimais, bet antrojo karantino metu buvo tiesiog jų antplūdis. Labai daug žmonių patys nežino, kad turi valgymo sutrikimus, todėl sesijų metu mes juos atkapstome, jeigu reikia – bendradarbiaujame ir su psichoterapeute“, – patikina pašnekovė.
Pasiteiravus, tai kas gi svarbiausia yra norint taisyklingu būdu atsikratyti savo nereikalingų kilogramų, Ugnė atsako, kad visų pirma reikia remtis žiniomis, o ne išgirstomis kitų kalbomis.
„Svarbiausia yra žinios ir neužsiimti savigyda. Kai pradeda žmogus skaityti, kur valgyti, ką valgyti... Ne, daug svarbiau yra žinios ir kompetentingas žmogus, o su mityba yra taip: vieną kartą pasiimi mitybos konsultaciją ir nereikia jokių mitybos planų“, – iš savo praktikos pataria moteris.
Ugnė priduria, kad mityboje yra labai svarbu, kaip mes jaučiamės emociškai, o dietos įvedimas, anot moters, yra tarsi užtaisyta bomba žmogaus organizmui. Todėl svarbu laikytis ne vienkartinių dietų, o visuomet taisyklingai maitintis:
„Į mane besikreipiantys žmonės po kurio laiko negali atsidžiaugti, supratę, kiek valios jie turi. Bet tai ne žmogaus valia, o sąmoningumas ir kritinis mąstymas. Svarbu puikiai perprasti mitybos įpročius, tuomet žmogus pradeda mėgautis maistu, atranda naujus skonius ir derinius. Tik tuomet atsiranda ramuma ir emocinis stabilumas“, – pokalbį užbaigia pacientus konsultuojanti lietuvė.
