Vilnietė Virginija teigia, kad šiuo metu jai yra arti 50 metų, o prieš 6 metus patyrė insultą. Turėjusi atsakyti į anketos klausimus, moteris tikina tik tuomet supratusi, kad jos neramina jos kojos:
„Atliekant tyrimus dėl miego apnėjos, reikėjo atsakyti į anketos klausimus. Joje buvo daug klausimų apie kojas, tad tuomet ir supratau, jog jos mane nervina. Manau, kad tai būtų tiksliausias apibūdinimas, nes kojų nei skaudai, nei niežti, nei maudžia.
Iš vaikystės prisimenu mamą skundžiantis, kad vis spardausi lovoje. Dar prisimenu visus ilgus skrydžius, kai vaikščiodavau lėktuve, nes negalėdavau nusėdėti. Visada, jeigu tik reikia laukti, pavyzdžiui, autobuso, traukinio ar lėktuvo, aš einu pasižvalgyti po stotį ar kitą vietą.“
Moteris sako prisimenanti, kad būdama nėščia ji pastebėjo, jog šie pojūčiai tik pastiprėjo. Po gimdymo, kuomet buvo atlikta Cezario operacija, Virginija „kovojo“ su slaugytojomis, kad šios jai leistų išeiti pasivaikščioti į koridorių.
Be to, ji juokauja, kad vienas iš jos vaikų kaip ir ji „nuolat plaka kojomis prieš užmigdamas“. Visgi, sudėtingiausia turint neramių kojų sindromą Virginijai buvo po insulto, kuomet ji nevaldė pusės kūno.
„Nuolat zyzdavau sesutėms, kad man reikia nuleisti kojas ant žemės, jog reikia eiti. Jeigu būčiau buvusi Lietuvoje, tikrai būtų paskyrę kokių raminančių. Nežinau, ar slaugytojas žinojo apie šią būklę ir kaip sunku yra gulėti lovoje turint ją“, – atsidūsta ji.
Pasiteiravus, kokiais metodais pašnekovė bando sau padėti, Virginija tikina išbandžiusi visą galybę patarimų, tačiau netikėtai suveikė tik vienas, kurį išgirdęs jos gydytojas tik palingavo galva:
„Išbandžiau visokius internete rastus metodus. Galbūt tik karštas aguonų pienas turėjo poveikį. Vėliau atsitiktinai, dėl nuskausminamo poveikio kitai būklei, pabandžiau nikotiną. Ne cigaretes, o jų pleistriukus.
Pastebėjau, kad vakare buvo kitaip. Po dar kelių bandymų buvo akivaizdu, kad kojos nurimo. Apie tai paminėjau ir savo gydytojui, tačiau jis tik palingavo galva. Kol toks būdas gelbsti, tol nieko ir nekeisiu, net jei tai būtų ir placebas.“
Neramių kojų sindromas – kas tai?
Neramių kojų sindromas – sensomotorinis sutrikimas, kuriam yra būdingi nemalonūs pojūčiai kojose ir stiprus noras jas nuolatos judinti.
„Potraukis didėja poilsio metu, ypač vakarais, ir gali sumažėti judant kojas. Dėl esamų simptomų pacientui gali sutrikti miegas, todėl šis sindromas aprašomas ir kaip miego sutrikimas“, – paaiškina sporto biomedicinos absolventas, sporto treneris Kipras Balčiūnas.
Teigiama, kad neramių kojų sindromas pasireiškia blauzdų ir šlaunų raumenų skausmais, kurie gali būti išreiškiami įvairiausiomis formomis: priminti dilgčiojimą, šliaužiojimą. K. Balčiūnas tikina, kad simptomai dažniausiai atsiranda tuo metu, kai asmuo nori ilsėtis, todėl toks neramių kojų sindromas atitolina miego pradžią.
„Neramių kojų sindromo patofiziologija lieka vis dar neaiški. Tyrimai rodo, kad ryškiausi patofiziologiniai mechanizmai yra nenormalūs dopamino kiekiai smegenyse ir sutrikusi geležies homeostazė, kas sukelia geležies trūkumą smegenyse – juodojoje medžiagoje.
Pirminis neramių kojų sindromas yra idiopatinis ir dažnai siejamas su teigiama šeimos istorija, genetika. Antrinis – ne ką mažiau paplitęs ir gali atsirasti dėl įvairiausių būklių, įskaitant geležies trūkumą, dėmesio stokos hiperaktyvumo sutrikimą (ADHD), uremiją ir Parkinsono ligą“, – aiškina ligos atsiradimo priežastis pašnekovas.
Dažniausiai liga diagnozuojama įvertinant paciento nusiskundimus tais atvejais, jeigu minimi simptomai pasireiškia mažiausiai 3 kartus per savaitę ir išlieka mažiausiai 3 mėnesius; sukelia didelį nerimą arba kenkia kokybiškam gyvenimui įvairiausiose srityse.
Liga taip pat diagnozuojama tais atvejais, kai nėra siejama su kita sveikatos būklėmis, pavyzdžiui, kojų edema, artritu, kojų mėšlungiu ar elgesio būkle – diskomfortu bei negali būti paaiškinami piktnaudžiavimu narkotikais ar vaistais. Tačiau ligą diagnozuoti padeda ir laboratoriniai tyrimai:
„Yra atliekami geležies nustatymo tyrimai, kad būtų galima pirmiausiai atmesti geležies stoką. Taip pat galimi žiūrėti ir bendri kraujo tyrimai, inkstų funkcijos tyrimai, skydliaukę stimuliuojantis hormonas, vitaminas B12, folio rūgštis, Mg2+.
Gali būti atliekamas periodinių galūnių judesių miego metu kiekybinis įvertinimas – polisomnograma, adatinė elektromiograma ir nervų laidumo tyrimai, jeigu yra įtariama polineuropatija ar radikulopatija.“
Įdomu tai, kad neramių kojų sindromas, kuris yra įvardijamas kaip vienas labiausiai paplitusių miego sutrikimų, pasireiškia 5–10 proc. Europos gyventojų.
„Iš turimų paplitimo tyrimų nustatyta, kad Vakarų šalyse sutrikimo paplitimas yra didesnis nei Azijos ir Pietų Amerikos populiacijose. Be to, paplitimas yra beveik visuotinai didesnis tarp moterų ir didėja su amžiumi. Didžiausias dažnis: 30–40 metų amžiaus.
Vaikams dažnai neramių kojų sindromas būna klaidingai diagnozuojamas, manant, kad tai yra vaikystėje patiriami augimo skausmai“, – priduria sporto treneris.
Kaip sau padėti?
Nors dažniausiai yra sakoma, kad visiškai išgydyti neramių kojų sindromo – neįmanoma, tačiau K. Balčiūnas sako, kad esant lengvai sindromo formai, kuri nėra susijusi su kitomis ligomis, liga gali būti kontroliuojama vos keliais gyvenimo būdo pakeitimais:
„Jei simptomai yra sunkesni, gali prireikti vaistų. Neramių kojų sindromą, kurį sukelia kitos sveikatos problemos, dažnai galima išgydyti gydant būtent pagrindinę, sveikatą trikdančią būklę. Antriniam neramių kojų sindromo formos pasireiškimui reikšmės turi įvairios lėtinės būklės, uždegiminės ligos, psichikos sutrikimai, narkotinės medžiagos ir kai kurių vaistų vartojimas.“
Esant pirminiam neramių kojų sindromui, gydymas būna simptominis, tačiau, jeigu sindromas pasireiškia kaip antrinė priežastis, tuomet tenka gydyti pagrindinį sveikatos sutrikimą, kuris galėjo išprovokuoti šią būklę.
„Periodinis gydymas gali būti reikalingas pasikartojančios spontaniškos remisijos atvejais. Medicininė terapija gali būti skirta pacientams, turintiems reikšmingų funkcinių ir miego sutrikimų“, – paaiškina vyras.
Taip pat, norint pagerinti savo savijautą, būsimas medikas teigia, kad gali padėti gyvenimo būdo įpročių keitimas, pavyzdžiui, kofeino, nikotino ir alkoholio vartojimo sumažinimas, geležies papildų vartojimas, jeigu feritino koncentracija kraujyje < 75 ng/ml, turimų lėtinių ligų gydymas ir konsultacija su gydytoju, jeigu vartojate organizmą provokuojančias medžiagas, pavyzdžiui, dopamino antagonistus.
Be to, pašnekovas priduria, kad veiksminga gali būti ir mankšta bei fizinė veikla. „Taip pat gydyme naudojami ir vibruojantys padai, kurie suteikia kontrastimuliaciją paciento kojoms jam gulint lovoje ir taip gerina miego kokybę“, – sako jis.
Įspėja dėl pleistrų
Be to, Kipras Balčiūnas įspėja atsargiai naudotis alternatyviomis priemonėmis, kurios galimai pacientams padeda numalšinti keliamą neramių kojų sindromo diskomfortą:
„Nikotinas, kofeinas – stimuliuojančios medžiagos, tad yra nemažai duomenų, jog vadinamieji nikotino pleistrai tik pablogina situaciją.
Žinodami sąsajas tarp tam tikrų medžiagų pertekliaus / trūkumo mes galime pakoreguoti savo mitybą / gyvenimo būdą, taip galimai pagerindami savo būklę natūraliais metodais.“
