“Džiaugiuosi, kad daugybėje Lietuvos vietovių yra pasodinta tiek daug sakura medelių, kurie kasmet žydėdami džiugina gyventojus. Linkiu visiems džiaugtis pavasariu, grožėtis visai netrukus sužydėsiančiomis sakuromis ir kviečiu dalyvauti mūsų ambasados organizuojamame sakurų fotografijų konkurse”, – kviečia džiaugtis sakuromis Japonijos ambasadorius Lietuvoje Shiro Yamasaki.
Nuotraukų konkursas „Sakuros Lietuvoje”
Japonijos ambasada paskelbė nuotraukų konkursą „Sakuros Lietuvoje“. “2021 metais minime draugiškų santykių tarp Japonijos ir Lietuvos 30 metų sukaktį. Šiuo laikotarpiu įvairiose Lietuvos vietovėse buvo pasodinti Japoniją simbolizuojantys sakurų medeliai, stiprinantys abiejų šalių draugystę. Lietuvoje sulyg kiekviena diena vis labiau jaučiasi pavasaris ir jau visai greitai pražys sakuros…”, – rašoma konkurso kvietime. Konkurso sąlygas galima rasti čia.
Sakuros – laikinumo ir naujos pradžios simbolis
„Jeigu mums, europiečiams tai yra gražu, malonu ir atgaiva akimis, japonams tai daugiau dvasinis išgyvenimas. Juk sakuros ir jų žiedai yra trumpalaikiškumo, laikinos žmogaus egzistencijos žemėje simbolis. Japonų Šintoizmo religijoje ypač svarbią vietą turi gamta ir medžiai. Sakuros žiedas yra vienas iš svarbiausių Japonijos simbolių”, – pastebi žinoma verslininkė, japonų prevencinės medicinos ekspertė Erika Stankvečiūtė.
Sakuros –„madingas” medelis ir gilios tradicijos
Ypač per šiuos penkerius metus Lietuvoje buvo pasodinta nemažai sakuru sodelių, alėjų ir parkų. Sakuras – japoniškas vyšnias drąsiai galima pavadinti vienu „madingiausiu” medžiu, kuris džiugina skirtingų tautybių žmones visame pasaulyje. Fotografuotis prie ryškių sakurų žiedų tapo savita pavasariška tradicija ir Lietuvoje.
„Medžiai yra mylimi ir gerbiami įvairiose kultūrose. Mums Lietuvoje gamta buvo visuomet svarbi ir mes didžiuojame savo žalia šalimi. Esame ypač turtingi miškais, floros, medžių įvairove ir giliomis tradicijomis folklore, tautosakoje. Medeliai – reikšmingi urbanistinio landšafto formavime.
Sakurų – japoniškų vyšnių parkai turi etstetinę, dekoratyvinę ir, žinoma, simbolinę svarbą. Šie medeliai populiarina japonišką tradiciją ir gilų požiūrį į gamtą. Todėl natūralu, jog lietuviai pamilo sakuras, o japonų kultūros puoselėtojai ir gražių iniciatyvų organizatoriai skatina dviejų šalių draugystę, kultūrinius mainus bei bendradarbiavimą. Alėjos, sodeliai, parkai puošia viešąsias ir privačias erdves”, – pasakoja komunikacijų kompanijos vadovas Alkas Paltarokas.
Sakurų parkai, alėjos ir sodeliai Lietuvoje
Vilniuje – Vilniaus universiteto botanikos sodo Vingio skyriuje, “Č. Sugiharos” sakurų parke prie Baltojo tilto ir pie MRU universiteto.
Kaune – Nemuno saloje, prie Č. Sugiharos namų muziejaus J. Tumo- Vaižganto gatvėje.
Klaipėdoje – Danės upės pakrantėje.
Šiauliuose – Dainų parke.
Kretingos rajone – Japoniškame sode.
Alytuje – Sakurų alėja, Žaliojoje gatvėje.
Druskininkuose – Vijūnėlės parke.
Kalvarijoje – Sakurų parke šalia gimnazijos.
Skuode – Sakurų parke.
Pakruojyje – miesto parke, Sakurų sode.
Šilalėje – alėjoje šalia rajono ligoninės.
Raseiniuose – Maironio parke.
Kėdainiuose – Atminties skvere.
Elektrėnuose – Jaunimo sakurų parke.
