Miesto istorijos ištakomis taryba vienbalsiai patvirtino istorikų pasiūlytą datą – 1437 m. lapkričio 11-ąją: Nidos smuklės mokesčių mokėjimo fakto paminėjimą istoriniuose šaltiniuose.
Iki šiol Neringa savo gimtadienį švęsdavo pažymėdama 1961 m. lapkričio 15-ąją, kuomet į vieną administracinį vienetą buvo sujungtos keturios Kuršių nerijos gyvenvietės – Nida, Juodkrantė, Preila ir Pervalka.
Anot šios savivaldybės vicemero Narūno Lendraičio, praėjus 32 metiems nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, sprendimas keisti Neringos gimtadienio datą „yra tikrai subrandintas“.
„Kiekvienais metais švęsdavome labai keistus jubiliejus. Atvažiuodavo laba daug svečių pas mus, galvodavo, kodėl tas miestas toks jaunas, tarsi nebūtų jokios istorinės praeities, tarsi čia nieko nevyko. Mes švęsdavome LTRS Aukščiausiosios tarybos prezidiumo datą, kuomet gyvenvietės buvo apjungtos į administracinį vienetą“, – sakė N. Lendraitis.
Anot jo, neringiškiai intuityviai jautė, kad „yra ta praeitis“. Atsekti Neringos ištakas padėjo istorikai.
„Turėjot savo pranašą, tik jo neklausėt“, – sakė iškilmingame posėdyje dalyvavęs istorikas Alfredas Bumblauskas, gyręs vietos istorikę, juodkrantiškę Nijolę Strakauskaitę, kuri prisidėjo nustatant istorinę datą.
Pasak istoriko, keičiant senąją datą visų pirmą „atsisakoma sovietinės istorijos traktuotės“.
Neringos bendruomenės akiratyje 1437 m. lapkričio 11-oji atsirado, išklausius Klaipėdos universiteto istorikų N. Strakauskaitės, Vacio Vaivados, Vilniaus universiteto profesoriaus A. Bumblausko, Neringos muziejų direktorės Linos Motuzienės argumentus. Diskutuojant prieita išvados, kad 1437 m. lapkričio 11-oji yra konkretus, patikimas istorinis faktas, kurį siūloma Neringai laikyti savo ištakomis.
Anot juodkrantiškės istorikės N. Strakauskaitės, ši data simbolizuoja, jog Kuršių nerija žmonėms gyventi jauki tapo tik po Melno taikos, kuri sudaryta 1422 metais, o smuklininkas buvo ta figūra, apie kurią kaimas kūrėsi.
Penktadienį posėdyje buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Ukrainos miestu Koblevu, įsikūrusiu prie Juodosios jūros. Posėdyje dalyvavo šio miesto meras Volodymyras Panyčius ir kiti delegacijos nariai.
Anot vicemero N. Lendraičio, prieš pusantro mėnesio su būsimu miestu partneriu buvo pasikeista mandagumo raštais, įvyko nuotolinis pasitarimas. Galiausiai nuspręsta, jog nėra geresnės progos pasirašyti tokią sutartį nei iškilmingas posėdis.
„Eina kalba apie bendradarbiavimą visose srityse – vietos savivaldos, gamtos, turizmo plėtros, kultūros ir kitose“, – sakė N. Lendraitis.
Koblevas, turintis daugiau nei 30 tūkstančių gyventojų, pagal Ukrainos administracinę sistemą laikomas kaimu.
Tarybos nariai bendradarbiavimo sutarčiai pritarė vienbalsiai.
