Viendienė (Hemerocallis L.) – viendieninių šeimos žolinis dekoratyvinis augalas. Gentyje yra apie 26 rūšys. Ši aukšta, nelabai dekoratyvi gėlė net neprižiūrima vienoje vietoje gali augti ištisus dešimtmečius. Dar ir šiandien galima pamatyti vievdienių, žydinčių prie senų sodybų ar senose kapinėse.
Rečiau auginama rusvosios viendienės margalapė veislė Variegata ir pilnavidurė veislė Kwanso. Nuo seno išlikusios dar dvi retesnės rūšys, tai – geltonais varpelio formos žiedais žydinti citrininė (H. citrina) ir geltonoji (H. lilio-asphodelus) viendienės. Prieš dešimtmetį pradėjo plisti senos amerikiečių sukurtos veislės, kurių žiedai nusispalvinę nuo beveik baltos iki beveik juodos spalvos.
Daugumos viendienių žydėjimo pradžia – liepos pirmasis ir antrasis dešimtadieniai. Ankstyviausios – Daily Bread, Mai Konigin – pražysta gegužės pabaigoje – birželio pradžioje, vėlyviausios – Anna Wonderlang, Beloved Country – liepos antrąjį dešimtadienį arba dar vėliau.
Viendienės žiedyne būna nuo 6 iki 20 ar daugiau didelių piltuvėlio formos žiedų. Žiedynkočio aukštis labai įvairuoja: nuo 30 cm aukščio nykštukinių iki 80–120 cm aukščio virš į vėduoklę sutelktos lapų lajos. Kiekvienas žiedas žydi tik vieną dieną, kasdien išsiskleidžia vis naujas, o visas žiedynas žydi mėnesį ir ilgiau.
Žiedų spalva turi iki 18 atspalvių. Baltomis vadinamos labai šviesios kreminės, rožinės arba gelsvos. Daugumos iš jų išsiskleidę žiedai yra gelsvi ir tik vidudienį išbąla. Spalvos intensyvumas priklauso nuo oro sąlygų, paros laikotarpio, spalvai įtakos turi ir dirvožemio sudėtis, pavėsio intensyvumas.
Žiedų forma
Seniausių veislių žiedai priminė varpelį, o dauguma šiuolaikinių yra plokšti, įvairių formų: trikampiai, apvalūs, pilnaviduriai, žvaigždiški, primenantys orchidėjas. Iš pilnavidurių seniau buvo žinoma tik Kwanso veislės viendienės. Būna dienų, kai jos žydi labai gražiais pilnaviduriais žiedais, o kitomis dienomis – pusiau pilnaviduriais ar net tuščiaviduriais. Tai priklauso nuo oro temperatūros ir dirvožemio drėgmės.
Lapus metančių veislių lapai vėlyvą rudenį paruduoja ir nudžiūsta iki pat žemės. Šios viendienės yra visiškai atsparios šalčiui ir geriausiai auga Lietuvos klimato sąlygomis. Visžalės veislės pas mus beveik neperžiemoja. Šiai grupei priklauso pačios gražiausios šiuolaikinės veislės. Pusiau visžalės veislės per žiemą išlaiko 7– 10 cm žaliosios masės. Augalai pavasarį pradeda vegetuoti gerokai vėliau, jų nepažeidžia pavasario šalnos. Dauguma pusiau visžalių viendienių pas mus auga gerai, nors kai kurias reikia pridengti.
Sodinimo vieta ir laikas
Viendienės yra vienos iš nereikliausių dirvai augalų, tik svarbu, kad žemė būtų giliai įdirbta, o humusingas sluoksnis siektų 30–40 cm. Pasodintos tinkamame dirvožemyje jos veši ir gausiai žydi 15 ir daugiau metų. Viendienėms tinka saulėta arba truputį pavėsinga vieta. Pavėsyje po medžiais augalai būna ne tokie dekoratyvūs, ištįsta, mažiau žydi, o kai kurių veislių žiedai nuo saulės greitai išblunka. Labai užpavėsintoje vietoje jos veši, bet nežydi. Nepatartina sodinti vėjų perpučiamoje vietoje, nes vėjas smarkiai aplaužo žiedynkočius.
Ilgai auginami nepersodinti augalai iškyla į paviršių. Tokiu atveju galima mulčiuoti arba užpilti ta pačia žeme, tačiau geriausia kerą padalyti ir persodinti. Viendienės gali augti bet kokiame dirvožemyje (geriau priesmėlio ar priemolio dirvoje), bet svarbu, kad gruntinis vanduo nebūtų aukštai. Geriausiai jos auga ir žydi, vidutiniškai turtingame humuso, giliai įdirbtame (perkasti iki 30 cm gylio), gerai patręštame, normalaus drėgnumo, silpnai rūgščios reakcijos (pH 5,6) dirvožemyje.
Jei sodinama į humusingą dirvožemį, tręšti nereikia, jei į sunkesnį, prieš sodinant reikia patręšti kompostu, kaulamilčiais (150g/kv. m) ir kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis su mikroelementais, turinčiomis nedaug azoto (50–70 g/kv. m). Taip patręšus, papildomai berti trąšų nebereikės kelerius metus.
Jei dirvožemis nederlingas, galima sodinant pagerinti tik iškastos sodinimui duobutės dirvožemį – į ją įpilti purios žemės, perpuvusio mėšlo arba komposto, įberti mineralinių trąšų. Viendienes galima sodinti nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, bet geriausiai – iki rugpjūčio mėnesio. Sodinant rudenį tai padaryti reikia iki rugsėjo trečiojo dešimtadienio, kad iki užšalimo susiformuotų ir kiek paūgėtų augalų šaknys.
Galima sodinti ir spalio mėnesį, tačiau šiuo atveju viendienės nespėja gerai įsišaknyti ir pavasarį jų šaknys dažnai būna iškilnotos šalčių, ,išlipusios’ į žemės paviršių. Vėliau įsigytus augalus geriausiai laikyti prikastus lauke, gerai užmulčiuotus, užpiltus durpėmis rūsyje 2–7 ºC temperatūroje.
Ruošiantis sodinimui, 4–5 metų augalo keras iškasamas, nuvalomas ir padalijamas į norimą dalių kiekį, 15–20 cm patrumpinamos plonos šaknys. Storųjų šaknų geriau neliesti, nes ten sukauptos atsarginės maisto medžiagos. Patrumpinti rekomenduojama ir lapus iki 15–20 cm. Patartina sodmenis apdžiovinti, o jei yra didelių sužalojimų, juos apibarstyti medžio anglimi.
Sodinimui iškasama 30×30 cm duobutė, joje suformuojamas kauburėlis, paskleidžiamos šaknys, užpilama žeme ir apspaudžiama. Sodinti reikia ne per giliai – lapų pamatas turi būti sulig žemės paviršiumi, ne daugiau kaip 2–3 cm po žeme. Giliau pasodinti augalai nežydės, skurs. Pasodinus palaistoma gausiai, vėliau laistoma saikingai. Augalai šaknijasi 2-3 savaites.
Petras Klimas
