Mažakraujystė, kitaip anemija – liga, kurios metu kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) kiekis. Todėl sumažėja ir hemoglobino – baltymo, kuris atsakingas už deguonies pernešimą iš plaučių į visus organizmo audinius. Sutrikus deguonies transportui, audiniai kenčia deguonies badą. Jautriausi organai deguonies stokai: smegenys ir širdis.
Mažakraujystė simptomai
Sergant anemija, pasireiškia tokie simptomai kaip:
- didelis bendras silpnumas;
- nuovargis;
- raumenų silpnumas;
- suprastėjusi fizinio krūvio tolerancija;
- sutrinka miegas;
- prastėja atmintis ir dėmesio koncentracija, dėl ko tampa sunkiau dirbti, mokytis;
- apetito stoka;
- silpnėja imunitetas, vis dažniau sergama infekcinėmis ligomis;
- galvos svaigimas;
- dusulys;
- padažnėjęs širdies plakimas;
- atsiranda ir išvaizdos pokyčių: slenka plaukai, lūžinėja nagai, papilkėja oda;
- moterims gali sutrikti menstruacijų ciklas, vaisingumas.
Esant ženkliai anemijai, gali:
- išsivystyti negrįžtamas galvos smegenų pažeidimas
- įvykti miokardo infarktas,
- sutrikti inkstų ir kitų organų funkcija.
Esant kritiškai žemam hemoglobino kiekiui, žmogus miršta.
„Slapto recepto, padėsiančio išvengti mažakraujystės nėra, tačiau vienas svarbiausių faktorių – visavertė ir subalansuota mityba bei sveikatos profilaktika. Žinoma, svarbus ir darbo-poilsio režimas, gebėjimas tvarkytis su stresu, turimų lėtinių ligų efektyvus valdymas“, – rašoma pranešime.