Santaros klinikų gydytojas gastroenterologas dr. Benediktas Kurlinkus naujienų portalo tv3.lt skaitytojams papasakojo, kokie yra šio vėžio simptomai, kaip jo išvengti bei koks yra gydymas.
Simptomai
Gydytojo teigimu, ankstyvose stadijose liga simptomų paprastai nesukelia. Pastarieji dažniausiai atsiranda vėlyvose vėžio stadijose. Jiems priklauso:
- Nepaaiškinamas kūno masės mažėjimas;
- Pilvo skausmai;
- Diskomfortas ir maudimas pilve,
- Gelta.
Specialistas tikina, jog tikslių priežasčių, kodėl yra susergama kasos vėžiu – niekas nežino, o tas, kuriam pavyks nustatyti priežastis turbūt gaus Nobelio premiją. Tačiau nors priežastys ir nėra žinomos, bet yra žinomi rizikos veiksniai:
- Tabako rūkymas;
- Cukrinis diabetas;
- Nutukimas;
- Alkoholio vartojimas;
- Lėtinis pankreatitas.
„Taip pat padidintą riziką gali lemti ir genetika. Jei pirmos eilės giminaičiai sirgo kasos vėžiu – automatiškai žmogus taip pat turi padidintą riziką susirgti“, – priduria pašnekovas.
Tai, kaip nesusirgti šiuo vėžiu išplaukia iš rizikos veiksnių. Reikia propaguoti sveiką gyvenimo būdą. Didžioji dalis rizikos veiksnių yra koreguojami.
„Galima atsisakyti tabako rūkymo ar sumažinti jo kiekį, jei yra nutukimas – reikia koreguoti kūno masės indeksą, sergant cukriniu diabetu tinkamai vartoti vaistus. Jei artimieji yra sirgę kasos vėžiu, reikia apsilankyti pas gydytoją, įsivertinti rizikos veiksnius“, – pataria gydytojas.
Gydymas
Jei gydytojas įtaria šią ligą, yra atliekamas vidaus organų ultragarsinis tyrimas ir yra vertinama, kokie yra pakitimai kasoje ir aplinkiniuose organuose. Ultragarsinis tyrimas tikrai nenustato šios ligos, bet dažniausiai leidžia atmesti šią ligą, jei kasa nėra pakitusi.
Jei yra fiksuojami pakitimai, tuomet pacientas siunčiamas atlikti kompiuterinę tomografiją arba magnetinį rezonansą. Taip yra patikslinama diagnozė, ligos išplitimas, o vėliau sprendžiama ir dėl gydymo.
Pasak B. Kurlinkaus, pasitaiko atvejų, kai kasos vėžys yra aptinkamas atsitiktinai, tiriant asmenį dėl kitų priežasčių. Tokiais atvejais liga dažnai yra nustatoma ankstyvesnėje stadijoje.
„Kasos vėžys – nėra pats dažniausias navikas, kuriuos gali sirgti žmogus turėti. Pagal sergamumą onkologiniais susirgimais, jis yra 8 vietoje. Tačiau, kadangi jis dažnai yra aptinkamas vėlyvose stadijose, pagal mirštamumą nuo onkologinių ligų jis yra 4 vietoje.
Yra manoma, kad 2030 metais jis pakils ir į 2 vietą. Taigi, reikėtų skirti daugiau dėmesio kasos navikų diagnostikai ir gydymui“, – įsitikinęs gydytojas.
B. Kurlinkus išskiria keletą gydymo būdų: galimas operacinis – kai vėžys pilnai būna pašalinamas, tačiau kadangi jis diagnozuojamas vėlai, toks gydymas gali būti taikomas vos 20 proc. pacientų, o likusiems 80 proc. vėžio pašalinti nebegalima, todėl skiriamas kitas gydymas.
Dažniausiai būna skiriama chemoterapija ir sekama ligonio būklė, atsakas į gydymą. Jei chemoterapijos poveikyje navikas sumažėja, tuomet sprendžiama dėl operacijos ir bandoma naviką pašalinti.
Kitu atveju, jeigu kasos vėžys sunkiau pasiduoda gydymui chemoterapija, ja tiesiog bandoma sustabdyti arba lėtinti ligos plitimą. Taip pat svarbu suprasti, kad chemoterapinis gydymas turi tam tikrų šalutinių poveikių, dėl to visada svarbu įvertinti galimą gydymo naudos/žalos santykį ir tai aptarti su gydytoju onkologu, kuris skiria šį gydymą.
Jeigu liga yra labai pažengusi arba žmogus yra per daug išsekęs, tokiu atveju skiriamas paliatyvus arba dar vadinamas simptominis gydymas, nes operacinis gydymas arba chemoterapija tokiu atveju padarytų daugiau žalos nei naudos.
Tokio gydymo metu yra skiriami vaistai nuo skausmo, maisto papildai, preparatai virškinimui gerinti ir panašiai, siekiant užtikrinti optimalią gyvenimo kokybę.
