„Raumenų mėšlungis yra nevalingas, dažniausiai skausmingas ir pasikartojantis raumenų ar raumenų grupės susitraukimas, kuris gali trukti nuo kelių sekundžių iki keliasdešimt minučių“, – teigia gydytoja Jolanta Brėdikienė.
Nors sakoma, kad mėšlungis dažniausiai nesirenka nei vienos amžiaus grupės žmonių, kurią jis kankina dažniau, tačiau gydytoja tikina, kad dažnai viskas priklauso nuo to, kas žmonėms sukelia šį nemalonų pojūtį.
„Dažniausiai mėšlungiu skundžiasi vyresnio amžiaus žmonės, sergantys lėtinėmis kraujotakos, nervų bei medžiagų apykaitos sistemų ligomis. Ši problema taip pat vargina intensyviai sportuojančius ar sunkų fizinį darbą atliekančius asmenis. Raumenų mėšlungiu dažnai skundžiasi nėščiosios“, – pabrėžia gydytoja J. Brėdikienė.
Anot Santaros klinikų Šeimos medicinos centro skyriaus vedėjos, šeimos ligų gydytojos, mėšlungis dažniausiai pasitaiko blauzdų, šlaunų, pėdų raumenyse / raumenų grupėse. Taip pat gali varginti ir sukeldamas akių vokų trūkčiojimą.
Mėšlungį sukeliančios priežastys
Gydytoja Jolanta Brėdikienė teigia, kad kai kuriems pacientams pasireiškia labai dažni ir stiprūs raumenų mėšlungiai, kurie gali būti varginantys ir trikdantys kasdienę veiklą bei gyvenimo kokybę:
„Raumenų mėšlungis atsiranda dėl įvairių ligų ir būklių, kurios gali sąlygoti trumpalaikį pasikartojantį nervinių impulsų plitimo sutrikimą iš nervų bei nervų galūnėlių į raumenų ląsteles, todėl turint tam tikrų nervų ir raumenų sistemos ligų arba organizmui patiriant fiziologinį stresą, pavyzdžiui, dėl didesnio skysčių netekimo ar per didelio fizinio krūvio, mėšlungis padažnėja.“
Jungtinėje Karalystėje buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 365 pacientai – 65 metų ar vyresni ir paaiškėjo, kad 50 % ambulatoriškai pas gydytoją besikreipiančių pacientų skundžiasi dažnu raumenų mėšlungiu.
„Kitoje apžvalgoje, kurioje buvo apklausta 515 vyresnių nei 65 metų asmenų teigiama, kad paplitimas yra panašus – 56 %, pusei pacientų mėšlungis pasireiškė bent 1 kartą per savaitę“, – sako gydytoja J. Brėdikienė.
Dažniausiai pasitaikančias atsirandančio mėšlungio priežastis gydytoja išskiria šias:
- Mineralų trūkumas: magnio, kalcio, kalio stoka, kuomet jų yra gaunama nepakankamai su maistu, sergant anoreksija, taip pat užsiimant aktyvia fizine veikla (intensyviai sportuojantiems asmenims), esant fiziologinėms būklėms, kai natūraliai yra sunaudojama daugiau šių elektrolitų (pvz.: nėštumas), vartojant tam tikrus medikamentus, pvz.: diuretikus (šlapimą varantys vaistai gali padidinti kalio, magnio pasišalinimą iš organizmo), rūgštingumą mažinančius vaistus (blogėja magnio pasisavinimas) bei vartojant per daug kofeino – blogėja magnio, kalio kiekis organizme.
- Dehidratacija (skysčių netekimas) – dažniausiai pasitaiko sportuojantiems, šiltojo sezono metu.
- Raumenų mėšlungis gali būti ir kitų lėtinių ligų pasekmė.
- Dalis raumenų mėšlungio priežasčių gali būti nežinomos – idiopatinės kilmės.
Nors visuomenėje dažniausiai įprasta manyti, kad mėšlungis išduoda magnio trūkumą, tačiau J. Brėdikienė įvardija ir dar kelis vitaminus, kurie sukelia skausmingus raumenų spazmus:
„Gali trūkti taip pat ir kalcio, kalio, natrio, B grupės vitaminų (B1, B6), vitamino D.“
Išvengti gali padėti ir tinkama prevencija
Dažnai mėšlungis užpuola šiltuoju sezonu, kuomet žmonės daugiau prakaituoja ir netenka didesnio kiekio skysčių bei mikroelementų nei įprastai bei išgeria nepakankamą kiekį skysčių. Kalbant apie paros metą, daugiausiai mėšlungio atvejų pasitaiko nakties metu.
„Kojų mėšlungis dažniausiai atsiranda gulint lovoje, žmogui pabudus arba dar miegant, kuomet esant atsipalaidavusiems raumenims staigiai atliekamas pėdos ir pirštų padų tiesimas ar lenkimas. Daugumą asmenų tokius mėšlungius patiria tik naktimis.
Vieno tyrimo metu daugumai (73 proc.) mėšlungis pasireikšdavo tik naktį, bet 20 proc. pacientų pasireikšdavo ir dieną, ir naktį, o 7 proc. – tik dieną. Vidutinė mėšlungio trukmė buvo devynios minutės”, – teigia gydytoja J. Brėdikienė pasiremdama atliktu tyrimu.
Jeigu naktį ar bet kuriuo kitu paros metu užklupo netikėtas mėšlungis, sau galite padėti išbandydami kelis gydytojos patarimus:
„Ištempti spazmuojantį raumenį, pavyzdžiui, jei mėšlungis jaučiamas kojose – riesti kojų pirštus ir pėdą į save arba spausti pėdos pirštus prie grindų, keliant kulną į viršų. Taip pat masažuoti skaudamą vietą, pabandyti atsistoti ir pavaikščioti. Gerą efektą turi šiluma, todėl galima dėti šiltą kompresą ar pasidaryti šiltą vonelę kojoms, o esant dideliam ir stipriam skausmui – vartoti nuskausminamuosius vaistus, pavyzdžiui, ibuprofeną.”
Panašiai kaip ir su kitomis ligomis, taip ir kovai su mėšlungiu galima taikyti prevenciją, kuomet pakeitus įprastą kasdieninę rutiną ir įpročius, galite apsisaugoti nuo šio nemalonaus raumenų susitraukimo. Santaros klinikų Šeimos medicinos centro skyriaus vedėja, šeimos ligų gydytoja Jolanta Brėdikienė išskiria kelis patarimus, kurie gali padėti išvengti mėšlungio:
- Reguliariai mankštintis, siekiant palaikyti gerą galūnių kraujotaką, rinktis saikingą fizinį krūvį, prieš intensyvesnį fizinį krūvį atlikti apšilimo pratimus.
- Pilnavertiškai maitintis, užtikrinant pakankamą magnio, kalcio, kalio, vitamino D bei B grupės vitaminų kiekį racione.
- Vengti staigių temperatūros pokyčių, pavyzdžiui, karštą dieną staigiai nešokti į šaltą vandenį, leisti raumenims iš lėto priprasti prie pasikeitusios temperatūros.
- Vartoti pakankamą skysčių kiekį – apie 2-2,5 litrus per dieną, riboti gausų kavos ir kofeino turinčių produktų vartojimą – apsiriboti 2 kavos puodeliais per dieną.
Numoti ranka į simptomus nevertėtų – gali išduoti rimtas ligas
Visgi, jeigu mėšlungis kankina nuolat, J. Brėdikienė pataria kreiptis į specialistą tuomet, kada simptomai pasidaro labai varginantys ir ilgai trunkantys ar net dažnai besikartojantys.
„Taip pat, jeigu pakinta odos spalva (parausta, pamėlsta), pradeda tinti koja / kojos, nepadeda rekomenduojamų vitaminų ir mikroelementų vartojimas bei jeigu asmuo serga lėtinėmis ligomis ir vartoja daug vaistinių preparatų“, – aiškina gydytoja J. Brėdikienė.
Tokie nuolat pasikartojantys simptomai bei išvardinti riziką sukeliantys aspektai, neretai gali ir suklaidinti, mat mėšlungi supainioti su kita liga yra visai nesunku. Pavyzdžiui, mėšlungis gali išduoti ir nervų sistemos ligas, dėl kurių atsiranda galūnių nervų pažeidimai, nervinių šaknelių suspaudimas, šoninė amiotrofinė sklerozė, Parkinsono liga. Panašios ligos atsirasti taip pat gali ir dėl:
„Galūnių, dažniausiai kojų, arterinės kraujotakos sutrikimo, kuomet dėl arterijų spindžio susiaurėjimo (aterosklerozės), raumenys mažiau aprūpinami krauju. Šiuo atveju mėšlungis ir skausmas dažniausiai paūmėja fizinės veiklos metu, pavyzdžiui, greičiau einant, bėgant. Taip pat ir dėl veninės kraujotakos sutrikimo, atsiradus venų varikozei (išsiplėtimui), esant apsunkintam kraujo nutekėjimui iš kojų.“
Šeimos ligų gydytoja taip pat priduria ir dar kelias ligas, kurios gali būti sumaišomos su atsiradusiu mėšlungiu. Tarp jų ir lėtinės ligos bei būklės, kurių metu sutrikus medžiagų apykaitai, gali būti pažeidžiami raumenys bei nervai.
„Esant hipotireozei, kuomet yra susilpnėjusi skydliaukės veikla, cukrinis diabetas, alkoholizmas. Galima suklysti ir kai yra inkstų, kepenų funkcijos sutrikimas. Tuomet kraujyje padidėja medžiagų apykaitos produktų kiekis, kurių dėl sutrikusios funkcijos inkstai ir kepenys nesugeba pašalinti iš organizmo. O šios toksinės medžiagos sutrikdo tinkamą nervinių impulsų perdavimo procesą raumenų ląstelėms arba tiesiogiai pažeidžia raumenų ląsteles“, – pabrėžia Santaros klinikų Šeimos medicinos centro skyriaus vedėja, šeimos ligų gydytoja Jolanta Brėdikienė.
