„Tikėtina, kad vėjaraupiais dukra užsikrėtė šokių būrelyje, kadangi apie protrūkį ar sergančius vaikus darželyje nieko negirdėjome. Vėjaraupių bėrimas pasireiškė ant dukros odos itin gausiai, pūslelių buvo net ir ant galvos.
Mums su vyru nebuvo sunku nutuokti, kokia yra šių bėrimų priežastis, kadangi sirgimą vėjaraupiais prisimename dar iš savo vaikystės, kuomet vaikščiojome „nuspalvoti“ žaliais taškeliais.
Aukšta temperatūra (daugiau nei 38) pakilo praėjus keturioms paroms po pirmųjų bėrimų. Prieš tai temperatūros vaikas visai neturėjo, buvo guvus, tik, žinoma, niežulį kėlė bėrimai.
Keista, bet pakilusi aukšta temperatūra laikėsi lygiai vieną dieną, tad galima sakyti, jei ne ryškūs bėrimai, ligos visai nebūtume pajautę.
Gydytoja nurodė tik stebėti bėrimus, kad vaikas jų nesikasytų, nes kitaip liga toliau plis, o ir žaizdelės ilgiau gis. Kadangi temperatūra laikėsi vos vieną dieną, papildomų priemonių nelabai ieškojome, užteko ją numušti vos vieną kartą“, – pasakoja dukrą auginanti klaipėdietė Vilija (tikrasis moters vardas ir pavardė redakcijai žinomii).
Anot mamos, į vaistinę ji kreipėsi pagalbos nebegalėdama matyti kaip kenčia jos 4-erių dukrelė, kuri nuolatos nori kasytis. Atvykusi į vaistinę ji kreipėsi dėl briliantinės žalumos, tačiau sulaukė tik kreivo vaistininkės žvilgsnio:
„Man buvo subtiliai pasakyta, kad šiais laikais niekas vaikų nebetepa šiuo tirpalu, kadangi naudos iš jo – mažai. Vietoje to ji pasiūlė nusipirkti odą raminantį purškalą ir tepaliuką, kuris padės nuraminti ne tik niežulį, bet ir gydys susidariusias žaizdeles.
Man tai pasirodė kiek keista, ar iš tiesų briliantinė žaluma dabar nebėra tinkama dezinfekcinė priemonė gydyti vėjaraupių bėrimus?“ – klausė moteris.
Ligai būdingi požymiai
Kada dažniausiai sergama vėjaraupiais ir ką būtina žinoti apie inkubacinį ligos laikotarpį, naujienų portalo tv3.lt skaitytojams papasakojo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Jegelevičienė.
Pašnekovė teigia, kad vėjaraupiai yra ūminė virusinė liga, kurią dažniausiai išduoda pasireiškęs karščiavimas, pūslelinis odos ir gleivinių bėrimas.
Anot E. Jegelevičienės, ligos pradžioje požymiai dažniausiai būna nespecifiniai – karščiavimas, silpnumas, bloga savijauta.
„Tik kiek vėliau atsiranda pūslelinis bėrimas, kurio pūslelės būna pripildytos skysčio. Ilgainiui šios pūslelės virsta šašais.
Be to, sergant vėjaraupiais stebima bėrimo kaita: rausvos dėmelės, vėliau pūslelės ir galiausiai – šašai.
Pūslelės dažniausiai atsiranda plaukuotoje galvos dalyje, ant veido, liemens, galūnių, burnos, akių ar lyties organų gleivinės“, – paaiškina NVSC vyriausioji specialistė.
Nemaloni ligos dalis yra ta, kad toks bėrimas tęsiasi apie savaitę, o jį dažniausiai lydi niežulys. Taip pat verta pabrėžti ir tai, kad daug kas priklauso nuo to, kokį odos ar gleivinės plotą bėrimas yra apėmęs.
Nereikėtų užsiimti savigyda
Dažniausiai šia liga užsikrečiama ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Pasiteiravus, kokio amžiaus vaikai dažniausiai perserga šia liga, E. Jegelavičienė tikina, kad analizuojant vėjaraupių sergamumo pasiskirstymą 2019–2021 metais, didžiausias sergamumas stebimas 0–4 metų ir 5–9 metų vaikų amžiaus grupėse.
„Rečiau serga 10–14 metų vaikai, dar 5 proc. perserga ankstyvojoje jaunystėje“, – priduria ji.
Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad vėjaraupiai nėra itin pavojinga gyvybei liga, tačiau suaugusiems ši būklė yra kur kas sudėtingesnė, nes komplikacijų išsivystymo rizika yra daug kartų didesnė nei mažiesiems.
Tačiau pravartu žinoti ir tai, kad vėjaraupių infekcija yra itin pavojinga kūdikiams ir nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs.
Pajutus pirmuosius nespeficinius ligos požymius, o kiek vėliau ir bėrimą – nereikėtų eksperimentuoti ir imtis visuomenėje gerai žinomų vėjaraupių gydymo būdų. Pavyzdžiui, neteplioti savo vaikų odos ar savęs briliantine žaluma.
Paklausus vyriausiosios specialistės, kaip reikėtų tinkamai elgtis, pašnekovė atsako vienu griežtu sakiniu: „Rekomenduojama nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją, su kuriuo bus galima pasikonsultuoti dėl gydymo.“
Kadangi vėjaraupiais užsikrečiama tiesiogiai nuo sergančiojo šia liga, kai sergantysis kosti, čiaudo ar net kalba, norint apsisaugoti reikėtų vengti itin artimo kontakto uždaroje patalpoje, taip pat nesiliesti prie bėrimų. Būtent dėl to dažnai sergantiesiems patariama izoliuotis bent 10 dienų:
„Vėjaraupiams būdingas sezoniškumas, daugiausia susirgimo atvejų užregistruojama šaltuoju metų laikotarpiu, dažniausiai rudenį ir pavasarį.
Pirmieji ligos simptomai pasireiškia praėjus 2–3 savaitėms po užsikrėtimo. Užkrečiamasis laikotarpis trunka 5 dienas, dažniausiai 1–2 dienas, iki ir 5 dienas po išbėrimų atsiradimo (iki odos pasidengimo šašais).“
Gydyti šią ūmią virusinę infekciją gydytojo paskyrimu galima priešvirusiniais vaistais, tačiau nepamirškite, kad svarbiausia, visgi, yra tinkama higiena, gulimas režimas, skysčių balanso atstatymas ir susilaikymas nuo bėrimų kasymų.
