Šiuo metu Vilija Butkutė nerūpestingas paauglystės dienas leidžia Klaipėdos rajone ir visus aplinkinius džiugina savo talentais. Meniškos sielos mergina ne tik groja, bet ir piešia, o įkvepiančių pamokų semiasi, lankydama Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnaziją.
Tačiau tik artimiausi Vilijos žmonės žino, kad prieš trylika metų įvykusi nelaimė, galėjo visiškai kita linkme pasukti tuomet vos 2,5 metukų sulaukusios mergytės gyvenimą.
Paslydo ant grindų
Kaip dabar prisimena Vilijos mama Jurgita, ji kartu su savo dukrele lemtingą dieną lankėsi tėvų namuose. Šeima Velykų išvakarėse ruošėsi didžiajai pavasario šventei.
„Tada ruošėme vaišes ir netikėtai mano mamos akyse Vilija slystelėjo, krito ant grindų. Būtent ten buvo padėtas augintinio molinis dubenėlis, jis lūžo pusiau ir jai perrėžė visą riešą ir delną“, – lemtingą akimirką prieš trylika metų prisimena Vilijos mama.
Vos 2,5 metų sulaukusi mergytė patyrė didžiulę traumą, buvo nutrauktos sausgyslės, nervas ir arterijos. Šeima, išvydusi didžiulį kraujo klaną, nieko nedelsiant iš karto iškvietė greitąją pagalbą.
„Mus nuvežė į artimiausią ligoninę, kurioje atliko pirminę operaciją. Ji buvo atlikta nelabai gerai, bet tikrai ne iš gydytojo blogos valios, tiesiog tais laikais rajonuose gydę medikai dar neturėjo tiek daug žinių ir patirties kaip kituose didžiuosiuose miestuose“, – patikina pašnekovė.
Grįžusi namo – nejautė rankos
Po operacijos sugrįžus namo, Jurgita vis tiek įtarė, kad jos dukrai nėra viskas gerai. Praėjus dešimčiai dienų, maža mergaitė visiškai nesiskundė ir neverkšleno, jai neskaudėjo itin didelės žaizdos rankoje.
„Vaikas juk mažas buvo, žaizda didžiulė, o ji net neverkė. Patikrinau pirštukus, stipriau paliečiau ir supratau, kad ji dešinės rankos net nejaučia, todėl jai ir neskauda“, – pasakoja Jurgita.
Mama su dukra ir vėl kreipėsi į medikus, kurie patikino, kad mergaitei tikrai yra viskas gerai. Tačiau Jurgita nenurimo ir kreipėsi pas savo šeimos gydytoją, prašė siuntimo pas mikrochirurgus.
Tačiau ir rankose laikydama siuntimą, Jurgita atsitrenkė į dar vieną nežinomybės sieną. Šeimos gydytojos paklausus, kur moteris su mažamete dukra galėtų kreiptis toliau, medikė galėjo atsakyti tik – „Nežinau“.
Kaip išeitį gydytoja rekomendavo kreiptis pas neurologus Klaipėdoje. Tačiau du gydytojai patikino, kad jie negali šeimai niekuo padėti. Mat trauma yra tokia stipri, kad pakeisti situacijos jau nebuvo įmanoma.
„Matydama situacijos beviltiškumą, vis tiek nenuleidau rankų. Man padėjo mano šeima, sesuo ir tėvai. Tada turėjau labai ribotas galimybes, viena auginau dukrytę, neturėjau interneto. Vilija dar turėjo ir operuotą širdies ydą, todėl visa ši situacija mane vedė į didžiulę neviltį“, – dabar sako Jurgita.
Lemtingas skambutis po dviejų parų
Jurgitos sesuo tuomet pasitelkė į pagalbą savo bendradarbius iš Klaipėdos universiteto studijų skyriaus, ieškojo internete reikiamos informacijos. Netikėtai viename forume jie aptiko dabar garsaus plastikos chirurgo Dariaus Radzevičiaus telefono numerį.
„Dvi paras bandžiau su juo susisiekti, bet jo mobilusis telefonas buvo išjungtas. Aišku, radome ir kitų mikrochirurgų, bet pas juos patekti buvo tiesiog neįmanoma, artimiausi laisvi vizitai – po pusės metų. Kur tik eidavome, atsitrenkdavome į sieną“, – prisimena Vilijos mama.
Praėjus dviems paroms moteris sulaukė netikėto plastikos chirurgo Dariaus Radzevičiaus skambučio. Tuomet moteris kaip žirnius išbėrė visus savo nuogastavimus, o gydytojas sutiko moterį priimti po savaitės.
„Jis mus taip žmogiškai priėmė, iš karto suprato situacijos sudėtingumą ir nusiuntė pas kolegą plastikos chirurgą Darių Jauniškį. Mes pas jį patekome ir nuo to laiko mūsų istorijoje įsižiebė nauja viltis“, – sako ji.
Vilijai nedelsiant buvo atlikta itin sudėtinga rankos operacija, prieš kurią mergaitė net mėnesį laiko vaikščiojo su nutrauktu rankos nervu. Tai buvo be galo rimta situacija.
„Jis labai nuoširdžiai rūpinosi visa situacija, skambino gydytojams į rajoną ir nuoširdžiai suteikė informacijos, ką daryti ir kaip elgtis tokiais atvejais kaip mūsų, tam, kad nepasitaikytų tokių klaidų kaip mums“, – paaiškina Jurgita.
Po daug metų susitiko su išgelbėtoju
Visai neseniai, šiemet, po trylikos metų Vilija pagaliau susitiko su savo išgelbėtoju chirurgu D. Jauniškiu, kuris išsaugojo mergaitės dešiniąją ranką.
„Pasitaikė proga ir nutarėme susitikti su gydytoju ne konsultacijai, o nuoširdžiai jį aplankyti ir padėkoti. Tai buvo nuostabus, šiltas susitikimas. Gydytojas Darius Jauniškis visų pirma yra nuostabus žmogus. Nežinau, kaip jis nepamiršta tiek pacientų, buvo labai nuoširdus ir emocijų kupinas susitikimas“, – atvirauja Jurgita.
Po atliktos operacijos Vilija su mama tuomet lankėsi sanatorijoje „Gintarėlis“, kurioje susipažino su terapeute Laura. Nors Jurgita iki šiol nežino Lauros pavardės, tačiau moteris turi išsaugojusi nuotrauką su ja ir norėtų jai labai padėkoti. Būtent ši terapeutė įdėjo visą savo širdį, mankštindama Vilijos ranką.
Nuo nelaimingo įvykio yra praėję jau šiek tiek daugiau nei trylika metų, tačiau randai ant Vilijos rankos byloja, kad mergaitės rankos buvo ne šiaip sau apdovanotos neįtikėtinu talentu piešti ir groti.
„Kiekvienas gyvenime turime kritinių pamokų. Tačiau tas ryžtas nepasiduoti dėl savo dukros mane įkvėpė savo istorija pasidalinti su kitomis mamomis. Tam, kad kiti nenuleistų rankų, visada ieškotų išeities ir atvirai kalbėtųsi su kitais. Tik taip galima neužsidaryti savyje ir dėti visas įmanomas pastangas“, – įsitikinusi yra Jurgita.
