Kauno rajone įsikūrusi Agnės ir Marijaus Kilmanų šeima – pavyzdys, kokių rezultatų gali padėti pasiekti begalinis atsidavimas vaikams. Iki šių metų gegužės jie buvo trijų asmenų šeima, kurią sudarė mama, tėtis ir mažoji Elžbieta.
Tačiau šeima priėmė svarbų sprendimą – dalintis savo meile su dar vienu vaiku. Gegužės mėnesį jie įsivaikino mergaitę, vardu Evelina. Mažylę gimdymo namuose paliko girtavusi biologinė mama. Pasakojimą apie mergaitę galite skaityti čia.
Nors „Išsipildymo akcijos 2022“ herojėmis tapo abi sesutės, šiandien dalinamės jautria Elžbietos istorija, kurios tėtis Marijus, gelbėdamas dukros gyvybę, paaukojo dalį savo kepenų ir jos buvo transplantuotos prieš daugiau nei dvejus metus.
Rimta diagnozė
Elžbietos tėtis Marijus Kilmanas pasakoja, kad dukros ligos istorija prasidėjo vos tik jai gimus, kuomet mergaitei buvo atliekami tyrimai dėl sąnario klubų displazijos. Tačiau tėvams nerimą kėlė ir dar keli simptomai:
„Ji buvo vangi, todėl tuo pačiu echoskopuotojo paprašėme, kad šis pažiūrėtų ir pilvą. Apžiūrėjęs jis pasakė, kad turime kuo greičiau vykti į Kauno klinikas, kad kuo greičiau atliktume daugiau tyrimų, nes jis visiškai nemato tulžies pūslės.
Taip prasidėjo visa tyrimų galybė, tačiau rezultatai vis būdavo vienas kitam prieštaraujantys, niekaip negalėjo nustatyti Elžbietai diagnozės, nors visi ženklai kaip pagal vadovėlį rodė, kad jai yra tulžies latakų atrezija.“
Iki paaiškėjant tiksliai diagnozei, tėvai su dukra gyveno žinodami, kad kažkas yra labai negerai, tačiau niekas negali pasakyti, kas kankina jų dukrelę. Sulaukę Lenkijos gydytojų kontaktų, kurie specializuojasi vaikų tulžies latakų atrezijos gydyme, jie pagaliau sulaukė žinios.
„Susisiekus su jais ir nupasakojus visą situaciją, gydytojams nekilo abejonių, kad tai yra ši liga ir liepė kuo greičiau atvykti Kasai operacijai. Kol sutvarkėme visus dokumentus, sulaukėme gydymo apmokėjimo iš ligonių kasų, užtrukome kelias dienas. Trijų mėnesių amžiaus Elžbietai Lenkijoje buvo atlikta Kasai operacija, kurios metu buvo suformuotas dirbtinis tulžies latakas iš kepenų į žarnyną.
Visgi, operacija ne veltui yra vadinama palaikomąja, kadangi ji nuperka laiko, kad vaikas galėtų paaugti ir sulaukti kepenų transplantacijos. Be to, teigiama, kad atlikus šią operaciją vėliau transplantacija būna kur kas lengviau atliekama, pasiekiama geresnių rezultatų“, – pasakoja Marijus.
Tam, kad būtų galima atlikti kepenų transplantaciją, šia liga sergantys vaikai turi palaukti bent jau iki tol, kol jiems sueis dveji metai. Laimei, Kasai operacija Elžbietai laiko padovanojo kur kas daugiau – su transplantacija mergaitė susidūrė būdama daugiau nei penkerių metų.
Kepenų transplantacija
Iki penkerių metų Elžbieta jautėsi gerai, tačiau viskas pasisuko prasta linkme, kuomet šeima išvyko į Ameriką, kur turėjo leistis į kelionę kruizu. Atskridus į šalį, Elžbietai prasidėjo ūmus kraujavimas iš virškinamojo trakto.
„Skubiai nuvykome į ligoninę, kurioje praleidome geras tris savaites. Atrodė, kad kaip ir viskas susitvarkė, mus išrašė iš ligoninės, tačiau paprašė dar savaitei likti šalyje, nes gydytojai įtarė, kad kraujavimas prasidėjo būtent dėl skrydžio metu patirtų slėgio skirtumų, kuomet galėjo įtrūkti kraujagyslės.
Tik išėję iš ligoninės, ten sugrįžome iškart kitą rytą su ta pačia bėda. Galiausiai, po antrojo gydymo, draudimo bendrovė mums suorganizavo medicininį skrydį, kad galėtume saugiai grįžti į Europą. Tačiau žinodami, kad po tokių kraujavimų, greičiausiai, turėsime ruoštis transplantacijai, nusprendėme skristi tiesiai į Varšuvą, o ne į Vilnių“, – teigia mergaitės tėtis.
Vyras primena, kad Lietuvoje vaikams nėra atliekamos kepenų transplantacijos procedūros, todėl jiems teko rinktis šalį – Lenkiją – kuri tuo užsiima. Tėtis pasakoja, kad, atskridus iš Amerikos į Lenkiją, Elžbietos būklė buvo ganėtinai stabili, todėl gydytojai net svarstė, ar kepenų transplantaciją tuo metu iš tiesų yra reikalinga:
„Tačiau viskas taip sutapo, kad būnant ligoninėje Elžbietai prasidėjo trečiasis kraujavimo epizodas, kuris buvo be galo baisus ir gausus. Buvo nuspręsta, kad kepenų transplantacijos procedūra turės įvykti nedelsiant.“
Iš pradžių buvo manoma, kad pirmoji eilėje į dalies kepenų donorus bus Elžbietos mama, tačiau, įvertinę moters sveikatos būklę ir turimą diagnozę, jie atsisakė prisiimti riziką, nes tokia procedūra moteriai būtų galėjusi būti pernelyg komplikuota.
Tuomet eilė atėjo Elžbietos tėčiui. Vos per kelias dienas buvo atlikti tyrimai ir surinkti visi duomenys, patikrintas organų savybių atitikimas.
„Kadangi viskas pasirodė gerai, po nepilnos savaitės jau žinojome kepenų transplantacijos datą. Elžbietai operacija buvo atlikta Varšuvos vaikų ligoninėje, o mane gydytojai stebėjo ir transplantaciją atliko kitoje, suaugusiųjų ligoninėje“, – teigia vyras.
Pasiteiravus, kokios mintys ir emocijos buvo apėmusios Marijų, mergaitės tėtis atvirauja, kad jausdamas medikų profesionalumą ir žinodamas visas detales apie operaciją, jis jautė pasitikėjimą.
„Gydytojai neslėpė, kad tokia procedūra yra rimta ir didelė operacija, kurios metu gali kilti ir komplikacijų. Visgi, kadangi jie turėjo daug patirties, tai savotiškai suteikė pasitikėjimo jausmą, kad viskas bus gerai, o ką jau lems likimas, priklausys net ir ne nuo jų“, – priduria tėtis.
Dažnai teigiama, kad donorui yra kur kas sunkiau atsistatyti po transplantacijos procedūros nei recipientui, tačiau M. Kilmanas tokį įsitikinimą paneigia: „Mano atveju taip nebuvo, kadangi iš ligoninės išleido po nepilnos savaitės. Neliko ir jokių liekamųjų reiškinių, kurie būtų susiję su organu, tad atsistatymas buvo pakankamai greitas.“
Džiaugsmą kelianti dabartis
Marijus teigia, kad žinia apie kepenų transplantaciją buvo savotiškas atsikvėpimas šeimai, nes kitu atveju Elžbietos gyvenimas būtų buvęs tarsi tiksinti bomba. Bet kuriuo metu prasidėjęs vidinis kraujavimas galėjo būti mirtinai pavojingas, nes pastebėti jį yra labai sunku.
„Galiausiai, šiam žingsniui mes ruošėmės visus penkerius metus“, – nusišypsodamas sako mergaitės tėtis.
Pasiteiravus, kaip po operacijos jautėsi Elžbieta ir kokiomis emocijomis mergaitė gyvena šiandien, M. Kilmanas tikina, kad po transplantacijos dukra dar porą mėnesių praleido ligoninėje, kadangi vienos patikros metu buvo aptikta komplikacija:
„Gerą mėnesį Elžbietą dar stebėjo. Galiausiai, viskas išpuolė taip, kad transplantacija buvo atlikta praktiškai pirmąją COVID-19 pandemijos karantino dieną, o po to viskas užsidarė. Medikai patys paprašė mūsų, kad išėjus iš ligoninės dar savaitę pabūtume Varšuvoje, nes kitu atveju išvykus bus sunku sugrįžti.
Po savaitės vėl sugrįžome ir patikros metu jiems užkliuvo, kad plaučiuose garsas yra ne toks, koks turėtų būti. Paaiškėjo, kad dešinėje plaučių pusėje kaupiasi skysčiai. Tai buvo nors ir ne baisi, tačiau atsiradusi komplikacija po operacijos. Teko praleisti dar mėnesį ligoninėje, kol viskas susitvarkė.“
Grįžus į Lietuvą, mergaitė turėjo gerti saujas vaistų: imunosupresantus, kad organizmas neatmestų organo, antibiotikus, nuskausminamuosius. Vyras pasakoja, kad iš pradžių vaistų kiekiai buvo be galo dideli, bet laikui bėgant sveikata gerėjo ir situacija stabilizavosi, tad vaistų reikėjo vis mažiau.
„Žinoma, yra vaistų, kuriuos Elžbieta turės gerti visą savo gyvenimą. Taip pat ji turi pasisaugoti infekcijų, tačiau džiaugiamės, kad dabar ji gyvena gerą gyvenimą, gali eiti į mokyklą ir kol kas viskas gerai. Situaciją stebime atlikdami tyrimus kas 3-6 mėnesius”, – neslepia džiaugsmo tėtis.
„Išsipildymo akcija“ bendradarbiauja su aukojimo internetu portalu aukok.lt, telekomunikacijų operatoriumi TCG, operatoriais Bitė, Tele2 ir Telia. Skambinti ar rašyti trumpąsias SMS žinutes ir paaukoti galite šiais numeriais:
1891 – 3 EUR;
1892 – 5 EUR;
1893 – 10 EUR.
Visa paaukota suma keliauja į „Išsipildymo akcijos“ sąskaitą – akcijos partneriai netaiko jokių kitų mokesčių.
Kitus aukojimo būdus rasite čia: https://www.tv3.lt/issipildymo-akcija
„Išsipildymo akcijos“ skaidrumu rūpinasi audito įmonė Grand Thorton Baltic.