Toks parlamento sprendimas – pergalė nepatenkintiems ūkininkams.
Strasbūre vykusios plenarinės sesijos metu už siūlomą įstatymo projektą balsavo 355, prieš – 247 ES teisės aktų leidėjai.
Kad tekstas taptų teisės aktu, jis dar turi būti suderintas su visomis 27 Europos Sąjungos valstybėmis narėmis.
Rūpindamiesi gyvūnų gerovės ir nerimaudami dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų gyvulininkystės ūkiuose, vis daugiau europiečių renkasi vegetarišką ir veganišką mitybą, kuri propaguojama kaip sveikesnė alternatyva įprastam mėsos vartojimui.
Tačiau daugelis Europos gyvulių augintojų ir jiems atstovaujančių politikų mano, kad mėsos gaminius imituojantys augalinės kilmės maisto produktai yra dar viena grėsmė ir taip sunkumų patiriančiam sektoriui.
„Vadinkime daiktus savais vardais“, – iki prasidedant balsavimui naujienų agentūrai AFP sakė pataisą inicijavusi dešiniųjų Prancūzijos įstatymų leidėja Celine Imart.
„Kiekvienas žmogus turi teisę rinktis alternatyvius baltymus, kurie gali būti pagaminti laboratorijose, iš augalų, tofu ar vabzdžių miltų“, – sakė C. Imart, kuri ne tik dirba parlamente, bet ir pati augina grūdus.
„Tačiau vadinti juos „mėsa“ reiškia klaidinti vartotoją.“
Pagal jos pasiūlymą etiketėmis su užrašu „dešra“ ar „mėsainis“ galima bus ženklinti tik tuos maisto produktus, kurių sudėtyje yra mėsos.
Šiai idėjai nepritarė žalieji ir kairiųjų pažiūrų įstatymų leidėjai, taip pat pagrindiniai maisto pramonės atstovai Vokietijoje, kuri yra didžiausia augalinės kilmės alternatyvių produktų rinka Europoje.
Ji sukėlė ir tam tikrą susiskaldymą centro dešiniųjų gretose: C. Imart frakcijos EPP vadovas teigė, kad draudimas „tikrai nėra prioritetas“.
Tačiau pataisa, kuriai tvirtai pritarė Prancūzijos gyvulininkystės ir mėsos pramonės organizacija, vis dėlto buvo priimta didele balsų dauguma.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
