Nors užsikrėtimų atvejus skaičiuojame ir virš 5 tūkst., koronaviruso pandemija pastaruoju metu, atrodo, taip nebegąsdina. Visgi neseniai patvirtintas naujas koronaviruso variantas – vadinamasis „deltakron“, kitaip tariant – delta ir omikron atmainų mišinys.
Ar verta dėl jo sunerimti, ar visuotinis imunitetas naujajam variantui išplisti neleis, o virusas jau baiginėjasi, „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ diskutuota su virusologu prof. Sauliumi Čaplinsku.
Ar verta nerimauti dėl „deltakron“?
Paklaustas, ar dabartinė epidemiologinė situacija leistų teigti, jog virusas išsikvėpė, jis pirmiausiai siūlė prisiminti, kas buvo prognozuota nuo pat pandemijos pradžios.
„Atėjo toks momentas, kad vis tik turime lengvesnį viruso variantą. Nors ir neaišku, kaip virusas gali ateityje mutuoti, bet dabar jis paprasčiausiai sukelia lengvesnę ligos formą dėl dviejų priežasčių. Viena, dėl paties viruso savybių, antra dėl to, kad yra daugiau žmonių, kurie yra įgiję vienokį ar kitokį imunitetą vienu ar kitu būdu. Aišku, kitas dalykas, kad jis silpsta“, – kalbėjo jis.
Kalbėdamas apie naująją „deltakron“ atmainą S. Čaplinkskas pažymėjo, kad vėl užsikrėsti ir susirgti ja gali visi – tiek jau turintys imunitetą.
„Tik persirgęs arba pasiskiepijęs sirgs lengviau. Manau, kad bėda šioje informacinėje erdvėje, kai informacija yra labai greitai prieinama, žmonės ja aktyviai dalinasi socialiniuose tinkluose, yra tokia.
Koks iš esmės skirtumas, kokias atmaina žmogus užsikrės. Kai specialistai dalinasi šia informacija, tai tam, kad žinotų, kaip ji greitai plinta, kaip veikia vakcinos ir panašiai. Žmogui jokio skirtumo, kokie skaičiukai bus parašyti prie tos atmainos. Taigi šiandien „deltakron“, kitos atmainos nekeičia epidemiologinės situacijos iš esmės“, – komentavo virusologas.
Kokia laukia trečioji pandeminė vasara?
S. Čaplinsko pastebėjimu, kaip buvo keturi susirūpinimą keliantys variantai, taip ir liko, o variacijos į vieną ar į kitą pusę per daug situacijos nekeičia.
Tiesa, jis neatmetė, kad visai kita kalba būtų, jei atsirastų naujas susirūpinimą keliantis variantas: „Kol kas yra tik įvairios variacijos, kurios, pasikartosiu, iš esmės nekeičia epidemiologinės situacijos.“
„Žmogui jokio skirtumo, kokie skaičiukai bus parašyti prie tos atmainos. Taigi šiandien „deltakron“, kitos atmainos nekeičia epidemiologinės situacijos iš esmės.“
Paklaustas, ar šios vasaros viruso plitimo prasme jau galima tikėtis pakankamai ramios, S. Čaplinskas tvirtino, kad taip ir turėtų būti.
„Dėl dviejų priežasčių – viena, mes daugiau būsime lauke ir mažiau uždarose erdvėse, kur virusui plisti lengviau. Svarbiausi būtų trys dalykai, ką dabar reiktų daryti, kad neužsikrėstume būdami patalpose.
Pirma, reikėtų kuo daugiau vėdinti patalpas, antra, ten, kur išeina, pradėti žiūrėti ir keisti hepafiltrus, kur jie sudėti, trečia, kiek įmanoma, diegti oro dezinfekavimo sistemas“, – patarė jis ir priminė, kad labai retu atveju užsikrečiama nuo paviršių ar užterštas rankas.
Anot jo, kitas žingsnis jau rudenį, jei bus atitinkamos rekomendacijos, rizikos grupės žmonėms reikės sustiprinančio skiepo.
Pandemija pereina į kitą stadiją
Paklaustas, kokia apskritai toliau laukia pandemijos eiga, S. Čaplinskas teigė, kad ji akivaizdžiai palaipsniui eina į endemijos stadiją.
„Bet kaip mes ją suprantame – kada ji bus pasiekta? Nebus tokios dienos, valandos, minutės, kada ji bus visoms šalims vienodai. Tai štai kodėl eilė šalių atsisako griežtų ribojimų, bet tiesiai šviesiai ir pasako šalims – išmokime gyventi su virusu ir tie, kas užsikrės ir gaus didelę infekcinę dozę, neužteks imuninės apsaugos, tai tie rizikuoja patekti į intensyvios terapijos skyrių ir, deja, neišgyventi.
Kaip matome, arti 20 žmonių mes tokių turime Lietuvoje. Tai belieka apgailestauti, kad jie laiku nesustiprinimo savo imuninės sistemos. Bet kartu nereikia apsigauti – tiek pasiskiepiję ir persirgę žmonės gali susirgti ir atsidurti ligoninėje, tik to daug mažesnė tikimybė“, – komentavo S. Čaplinskas.
Jam antrindamas kalbėjo Pasaulio sveikatos organizacijos specialusis pasiuntinys Europoje Povilas Vytenis Andriukaitis.
„Taip, turbūt šie metai gali būti metai, kai tikrai tą aukštos rizikos banga bus sumažinta, tačiau nei vienas mokslininkas nesiimtų pasakyti, kaip čia bus po pusės metų“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo jis.
Buvęs Europos komisaras pridūrė, kad, kita vertus, iš esmės niekas negali užtikrintai pasakyti, ar vasarą galėsime gyveni laisviau.
„To niekas negali pasakyti, nes dabar stebima įvairiose pasaulio vietose naujų [viruso] modifikacijų ir jo mutavimas šiuo atveju pasižymi tuo, kad virusas įvairiai mutuoja. Išties gali būti, kad kitos atmainos bus dar silpnesnės ir kaip ir nieko tokio per daug nesulauksime. Bet jei staiga atsiras mutacijos, kurios sukelia didelį sergamumą, sunkias komplikacijas ir mirtis, suprantama, kad vėl bus sugriežtinamos sąlygos“, – pastebėjo jis.