Populiariame socialiniame tinkle „Tik Tok“ plinta vaizdo įrašas, kuriame mergina, pasivadinusi @kristinamakescontent, dalinasi keistu keršto būdu, kurį naudoja buvusiam vaikinui, su kuriuo išsiskyrė dar 2016 metais.
„Mano keršto forma – naujienlaiškiai. Kai esu oro uoste ir man reikia nurodyti elektroninį paštą, kad galėčiau prisijungti prie interneto, aš nurodau jo kontaktus. Jeigu prisireikia paskaityti straipsnį, kuris reikalauja elektroninio pašto, aš nurodau jo kontaktus. Ar noriu gauti naujienlaiškių prenumeratą nurodytu elektroniniu paštu? Taip, pažymiu viską“, – pasakoja vaizdo įraše „Tik Tok“ platformos vartotoja.
Merginos vaizdo įrašas jos „Tik Tok“ paskyroje sulaukė 6,5 milijonų peržiūrų. Be to, beveik 8 tūkstančių komentarų yra palaikantys tokį merginos elgesį. „Ačiū už patarimą“, – rašė socialinio tinklo vartotojai.
Tokį merginos poelgį galima interpretuoti kaip bandymą atsikratyti nemalonių reklaminių žinučių, kurias dažnas gauname į elektronines pašto dėžutes ir norą jomis „užkrauti“ savo buvusį vaikiną.
„Jis nežino iš kur jos atsiranda. Neturi jokio įtarimo“, – dalinasi vaizdo įrašo kūrėja.
Teisinė atsakomybė
Tačiau kitaip nei platformos vartotojai, tokia keršto forma kaip ir visos kitos yra nepriimtina ir gali užtraukti nemalonią teisinę atsakomybę.
Sulaukę nemalonių bei nepageidaujamų laiškų asmeniniame elektroniniame pašte, galite kreiptis į įstaigą, kuri atsiuntė naujienlaiškį ir reikalauti atsakomybės, jog be jūsų sutikimo neteisėtai renka bei tvarko asmens duomenis.
„Šiuo atveju, iš esmės sutikimas nėra gaunamas, o yra pasinaudojama asmens duomenimis – elektroniniu pašto adresu, neteisėtai kito asmens“, – situaciją komentuoja darbo ir duomenų apsaugos teisės specialistas Artūras Anisimenka.
Pasak jo, tokios organizacijos, kurios siunčia naujienlaiškius, turi imtis visų priemonių tam, kad tikrai įsitikintų, jog yra gautas asmens sutikimas prenumeruoti laiškus.
Specialistas A. Anisimenka taip pat teigia, kad bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) reglamentuojantis asmens duomenų apsaugą teisės aktais nukreipia į organizaciją, kuri renka bei tvarko duomenis, o ne į asmenį.
„Situacija, kad teisinę atsakomybę prisiimtų pats žmogus sutinkama rečiau, ypač tokioje situacijoje. Tačiau turbūt galima gintis kreipiantis į teismą, dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo ir stengtis pagrįsti tokių neteisėtų veiksmų poveikį ar įtaką žmogaus gyvenimui, pavyzdžiui, dvasiniai išgyvenimai, stresas, depresija, atakavimas, priekabiavimas ir panašiai. O vėliau teismas turėtų numatyta tvarka įvertinti tokį piktnaudžiavimą“, – tvirtina darbo ir duomenų apsaugos teisės specialistas Artūras Anisimenka.
Poelgiai daug ką pasako apie žmogų
Išsiskyrę partneriai neretai pradeda kaltinti vienas kitą ir bando primesti atsakomybę už įvykusias skyrybas. Dėl šios priežasties žmonės, patyrę nuoskaudas, pradeda kerštauti savo buvusiajai antrajai pusei. „Žmogus nusprendęs kerštauti vengia pripažinti realybę, neigia skyrybas, turi daug neišsakytų jausmų, nuoskaudų, kurias reiškia neproduktyviais, situaciją dar labiau apsunkinančias būdais“, – teigia psichologė Indrė Kazlauskaitė-Nefė.
Pasak specialistės, skyrybos stipriai paliečia žmonių savigarbą bei pasitikėjimą savimi, kurį po skyrybų tenka vėl iš naujo atkurti.
„Po skyrybų priklausomiems nuo santykių žmonėms nebelieka jokios atramos, praradę partnerį jie nebemato prasmės, savo ateities, jiems labai sunku prisitaikyti prie pokyčių, vėl jaustis reikalingiems. Priklausomi nuo santykių žmonės vis dar bando neprarasti ryšio su buvusiu partneriu, kartais imdamiesi ir keršto“, – pasakoja I. Kazlauskaitė-Nefė.
Psichologė pataria, jog po skyrybų svarbiausia nelikti vienam. „Manau, kad skyrybų atveju labai svarbu nelikti su savo neišsakytais, užgniaužtais jausmais, nebaigtomis situacijomis. Labai naudinga kreiptis profesionalios psichologinės pagalbos, kuri padės pažinti, sustiprinti save, prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą bei sveikimą“, – sako Indrė Kazlauskaitė-Nefė.
