„Tikrai viskas įvyko taip netikėtai, žinojome, kad ji serga, tačiau Dalia turėjo ir daug planų ateičiai, dėl kitų koncertų. Ne tas žodis, kaip sunku. Šitie pusantrų metų buvo ypatingai skaudūs, išėjo labai daug artimų draugų.
Kai išeina artimas draugas, iš tavo širdies yra iškandamas jos gabaliukas, o per šiuos pusantrų metų tų gabaliukų buvo iškąsta labai daug. Išėjo Janė Narvilienė, buvusi Seimo narė, kuri mane ir supažindino su Dalyte.
Išėjo mano geras bičiulis Viktoras Malinauskas, su kuriuo prieš išėjimą daug bendravome. Mikalojus Novikas, Irena Marozienė. Jau mėnuo, kaip nebėra Algimanto Raudonikio, o dabar netekome ir Dalios Teišerskytės“, – apie sunkų laikotarpį su skausmu kalba M. Subelis: – „Reikia gyventi toliau, tačiau to gabalėlio širdies, jau niekas nebesugrąžins.“
„Sūnūs laikosi vyriškai“
Artimas Dalios Teišerskytės bičiulis prisimena, kad ji nešė literatūrinę šviesą iki paskutinės gyvenimo akimirkos. Su poete jie sukūrė ir bendrą dainą, skirtą partizanams.
„Labai džiaugiuosi, kad baigėme šį tekstą. Šiais metais gal nespėsime išleisti, bet greitu metu pasirodys daina apie jaunus vyrus, kurie atidavė savo gyvybę už Lietuvą.
Tekstas labai gražus, Dalia ir toliau gyvens mumyse. Labai tikiuosi, kad dabar visi ypatingai vertins jos eiles. Jei perskaitysite nors vieną Dalios eilėraštį, pamatysite, kiek daug meilės juose yra. Vien talento čia neužtenka, reikia turėti labai daug meilės, kad galėtum taip rašyti“, – apie poetės kūrybą jautriais žodžiais atsiliepia M. Subelis.
Mečislovo Subelio pasiteiravus, kaip laikosi Dalios Teišerskytės sūnūs, jis atsako, kad jie laikosi vyriškai, tačiau viskuo labai rūpinasi.
„Žinot, dabar jie tvarko reikalus, kad Dalia būtų palaidota su pagarba ir prisiminimu, žinau, kad renka dainas ir tekstus, kurie skambės per atsisveikinimą.
Tačiau aš ir pats žinau, daug artimųjų palaidojęs, kad kai jie grįš, kai bus sutvarkyti reikalai, tada jie atsisės ir liesis ašaros“, – liūdnomis mintimis dalinasi D. Teišerskytės bičiulis.
Dalio Teišerskytės prašymas, kad žmonės gyventų su meile
M. Subelis pasakoja, kad D. Teišerskytės prašymus buvo ją palaidoti Kaune, Petrašiūnuose ant menininkų kalnelio.
„Tai man pasakojo jos sūnus, kad ji norėjo būti palaidota būtent ant Menininkų kalnelio. Iš pradžių norėjo ilsėtis ten, kur jos tėveliai, tačiau po to prašė palaidoti ją Petrašiūnuose, kad būtų arčiau važiuoti jos aplankyti.
Daug Dalytės prašymų galite perskaityti jos eilėraščiuose, ypač paskutiniuosiuose. Pagrindinis jos prašymas žmonėms buvo, kad jie gyventų su meile, mylėtų vieni kitus“, – apie jautrų D. Teišerskytės prašymą pasakoja jos artimas bičiulis ir priduria, kad tiek gimimą, tiek mirtį reikia priimti su tokia pat pagarba.
„Visada yra labai skaudu, kai išeina draugas, o ši netektis ypatingai skaudi visai Lietuvai. Mes pradedame gerbti vieni kitus tada, kai kažko netenkame, todėl noriu palinkėti gerbti vieniems kitus, mylėti ir vertinti, kol esame gyvi", – jautrų palinkėjimą skyrė Mečislovas Subelis.