Naujienų portalas tv3.lt primena, kad apie L. Jonutytės netektį gruodžio 29 d. „Facebook“ paskyroje paskelbė sporto klubas „Gym Plius“.
„Su liūdesiu norime pranešti apie Leonetos, dirbusios ne vienerius metus Gym Plius, netektį. Ji buvo ne tik puiki trenerė, bet ir nuostabus žmogus, kuris pralaimėjo kovą su onkologine liga.
Šiuo sunkiu metu išreiškiame didžiausią užuojautą jos artimiesiems. Linkime stiprybės ir ramybės“, – dalijosi ilgamečiai velionės kolegos.
33-ejų Leonetos gyvybę pasiglemžė klastinga liga
Leonetos istoriją žinojo ne vienas – Rimanto Kaukėno paramos fondas aktyviai skleidė jos istoriją, kad būtų surinktos lėšos reikalingos gydymui.
Leonetai lapkričio 25 dieną sukako 33 metai. Jauna moteris, auginusi du mažamečius vaikus, sirgo itin agresyvios formos T ląstelių limfoblastine limfoma, rašoma anksčiau išplatintame Rimanto Kaukėno paramos fondo pranešime spaudai.
Iki ligos Leoneta aktyviai užsiėmė sportu ir buvo asmeninė trenerė, padėjusi daugeliui žmonių atrasti judėjimo džiaugsmą bei palaikanti sporto kelyje.
Pastaruosius kelis metus moteris buvo ypač susidomėjusi jėgos sportu ir tą patį lemtingąjį pavasarį ji ruošėsi dalyvauti pirmosiose jėgos sporto varžybose.
Įtarimai apie sveikatos problemas pasireiškė dar 2022 metais, kai moteris pajuto vis stiprėjančius nervinius skausmus kūne.
2023 metais moteriai nustatyta klaidinga diagnozė – dėl anksčiau turėtos streptokoko infekcijos, šie simptomai buvo priskirti infekcijos padariniams, o jiems malšinti Leonetai paskirti vartoti steroidai.
Neilgai trukus stiprūs skausmai grįžo, taip pat ėmė tirpti liežuvis, pusė jo netrukus atrofavosi. Jauna moteris buvo paguldyta į ligoninę ir netrukus pasipylė medikų išvados, atlikus išsamius tyrimus – galvoje pastebėtos onkologinės ligos užuomazgos, tarpuplautyje 10 centimetrų auglys, o kaulų čiulpuose – žaibiškai plintančios vėžinės ląstelės.
Kraujo vėžys – piktybinė liga
Apie tai, kokia yra kraujo vėžio ligos charakteristika ir kokiais simptomais ji pasireiškia, anksčiau naujienų portalui tv3.lt pasakojo Santaros klinikų gydytoja hematologė Rita Čekauskienė.
Ji teigė, kad bendrai diskutuoti apie kraujo vėžį praktiškai neįmanoma. Gydytoja pasakojo, kad bendrinis kraujo vėžio terminas, tikriausiai, yra užsilikęs nuo senų laikų, kuomet onkologinės ligos diagnostika buvo gerokai primityvesnė.
Šiais laikais kraujo vėžio formų yra įvairiausių ir kiekviena jų turi savo specifinę ligos eigą, simptomus, gydymą, išgyvenamumo rodiklius.
„Kraujo vėžys – piktybinė liga, kilusi iš vienokių ar kitokių kraujo kilmės ląstelių. Jų yra visas būrys, todėl ir kraujo vėžio formų – visa įvairovė. Būtent dėl šios priežasties ir negalime apie ligą kalbėti vienu bendriniu žvilgsniu. Ši onkologinė liga priklausomai nuo jos formos skiriasi savo diagnostika, prognozėmis, gydymu, simptomais ir net galimybe pasveikti.
Dabar, kitaip nei anksčiau, diagnozavus kraujo vėžio ligą, į ją žiūrime giliau pagal tai, kokia yra jos forma, kokios galimos genetinės pažaidos, koks galimas gydymas, požiūris į paciento ligą iš tiesų yra labai individualus“, – paaiškino R. Čekauskienė.
Vienintelis dalykas, siejantis skirtingas kraujo vėžio formas yra tas, kad įvykus pakitimams, kraujo ląstelės iš sveiko kraujo ima gaminti piktybines, vėžines ląsteles. Pagal tai ir yra skirstomos kraujo vėžio formos, kurių yra visa gausybė: limfoma, leukemija ir t. t.
Ir limfomos, ir leukemijos tipų yra taip pat pačių įvairiausių. Skirtumas tas, kad esant limfomai pakitusios ląstelės formuoja darinius, navikus, o sergant leukemija – piktybinės ląstelės cirkuliuoja po visą kraują ir trikdo normalią organizmo kraujotaką.
Limfomos simptomai, diagnostika ir gydymas
Visgi, kalbant apie dažną kraujo vėžio formą limfomą, ji yra taip pat skirstoma į skirtingas grupes. Anot gydytojos, grubiausias limfomos skirstymas yra – Hodžkino (HL) ir ne Hodžkino limfoma (NHL).
Limfoma yra tam tikra kraujo vėžio forma, kuri yra piktybinių limfoidinių ląstelių kilmės. Šios ligos metu sutrinka normali limfocitų gamybos reguliacija ir nesustabdomai ima gamintis pakitę limfocitai:
„Pakitę limfocitai suformuoja darinius, kuriuos galime vadinti vėžio apibūdinimu, tačiau tokių darinių taip pat yra visa įvairovė.
Sergant limfoma daug kas priklauso nuo to, kokioje vietoje yra susiformavęs darinys, nes nuo jo priklauso ir visa simptomatika. Neretai pirmosios limfomos stadijos nerodo jokių simptomų.“
Pasak gydytojos hematologės, dariniai gali būti susiformavę įvairiausiose kūno vietose, pavyzdžiui, dažnai padidėjusį limfmazgį galime pastebėti kakle, virš raktikaulių, pažastyse, kirkšnyse ir pan.
Lygiai taip pat pakitusių piktybinių limfoidinių ląstelių darinys gali susiformuoti ir vidaus organuose: plaučiuose, tarpuplautyje, netoli bronchų ir kt.
„Dėl savo vietos ir darinio dydžio, augimo limfomos simptomai kiekvienam žmogui gali būti labai skirtingi. Vis dėlto, pacientai, sergantys limfoma, nors ir ne visu 100 proc., tačiau tikrai dažnu atveju jaučia ir bendrinius simptomus: naktinį prakaitavimą, neaiškios priežasties karščiavimą, nepaaiškinamą svorio kritimą, bendrą silpnumą, jėgų nebuvimą.
Visi šie simptomai yra nespecifiniai, galintys būti ir prie bet kurių kitų ligų. Deja, tačiau neretai būna ir taip, kad kraujo vėžys visai neturi jokių simptomų“, – paaiškino pašnekovė.
Be to, R. Čekauskienė tąkart pažymėjo, kad diagnozuojant limfomą neretai ilgą laiką kraujo tyrimai būna normos ribose, nerodo jokios piktybinių ląstelių pažaidos. Kraujo pokyčius kartais išduoda kraujo gamybos vietos – kaulų čiulpų – pažaida:
„Diagnozavus limfomą yra labai svarbu nustatyti jos tipą. Šios kraujo vėžio formos diagnozė yra patvirtinama atlikus biopsiją, o ne tik matant darinį ar padidėjusią limfmazgių grupę.
Tik atlikus biopsiją yra patvirtinamas limfomos histologinis tipas, ar tai yra Hodžkino, ar ne limfoma. Pagal tai yra paskiriamas ir skirtingas gydymo planas. Dar labai svarbu yra žinoti ir nustatyti, kokia yra limfomos stadija ir kiek daug sričių kūne pažeidė ši liga.
Neretai limfoma pažeidžia ne vieną organą ir dariniai ar padidėję limfmazgiai gali būti atsiradę skirtingose kūno vietose. Įvertinti stadiją yra svarbu ne tik tolimesnėms prognozėms, tačiau ir gydymo parinkimui.
Tuomet galime įvertinti ir pačio paciento būklę – vyresniems pacientams, turintiems nemažai gretutinių ligų, gydymas gali būti skiriamas visiškai kitoks nei jauniems, sveikiems pacientams, kuriems gydyti limfomą galima paskiriant intensyvesnį gydymą.“
Limfomos gydymas priklauso nuo įvairių veiksnių: limfomos tipo, išplitimo, rizikos, paciento amžiaus, sveikatos būklės. Neretai į gydymo planą įeina: chemoterapija, radioterapija, imunoterapija (gydymas monokloniniais antikūnais), kartais skiriamas ir švitinimas ar taikinių terapija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
