Žmona Jogilė Margevičienė kviečia visus, kurių gyvenimą palietė Edgaras, palydėti jį į paskutinę kelionę ir kartu prisiminti gražius momentus, kuriuos patyrė drauge.
Kaip jis pats būtų pasakęs: „Pasidžiaukime tuo, ką kartu išgyvenome, o ne liūdėkime dėl to, ko nebebus.“
Kolegos pasidalijo jautria žinute
Velionio kolegos iš Prevence Legal pasidalijo jautria žinute.
„Jei Edgaras galėtų pats parašyti šį tekstą, jis tikriausiai nusišypsotų ir pasakytų: gyvenimas vis tiek yra gražus ultramaratonas. Kelias gali pasikeisti, kojos pavargti, bet prasmė – ta pati: eiti pirmyn, kiekvieną dieną po vieną žingsnį.
Mums jis buvo daugiau nei vadovas. Jis buvo žmogus, kuris išklausydavo, turėjo laiko kiekvienam. Užtekdavo kelių minučių pokalbio su juo, kad pajustum – tu gali daugiau, nei pats manei. Jis mokėjo pakelti kartelę, bet kartu ištiesdavo ranką, kad ją pasiektum. Ir visada primindavo: darbas nėra tik dokumentai. Darbas yra žmonės. Istorijos. Drauge nueitas kelias.
Jo drąsa ir gebėjimas įkvėpti kitus – paliko mums pamoką, kuriai nereikia knygų.
Šiandien sakome: ačiū, Edgarai
Už tai, kad kiekvieną komandoje matei pirmiausia kaip žmogų.
Už tai, kad įkvėpdavai judėti pirmyn net tada, kai mums atrodė sunkiausia.
Už tai, kad mokėjai pasidžiaugti mūsų laimėjimais kaip savais.
Edgaras išėjo, bet jo palikta kryptis, vertybės ir šypsena visada išliks Prevence kasdienybėje.
Kai bus sunku – prisiminsime jo balsą, ramiai sakantį: „Einam.“ Ir eisime. Kartu.“
Atsisveikinimas:
Laidojimo namai „Skausmo užuovėja“, 1 salė. Rūtų g. 65, Alytus.
Spalio 13 d. (pirmadienis), 10:00–20:00
Spalio 14 d. (antradienis), 09:30–12:00
Šv. Mišios: Spalio 13 d. (pirmadienį), 18:00 val., Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčia, Varėnos g. 24, Alytus.
Išlydėjimas į amžinybę (nuo laidojimo namų): 12:00 val. Pirmo Alytaus kapinės, Uosių g. 14, Alytus.
Šeimos prašymas: vietoj vainikų atnešti pora baltų gėlių.
Paskutinis advokato įrašas
Artimųjų sutikimu, dalijamės amžinybėn iškeliavusio Edgaro Margevičiaus paskutiniu įrašu socialiniuose tinkluose rugsėjo 12 dieną. Jis buvo kupinas optimizmo ir didelių planų ateičiai…
„Rugpjūčio 25-ąją, po daugiau nei dešimties valandų operacijos Santaros klinikose, man buvo amputuota dešinė koja. Iki to laiko dar turėjau 13 agresyvių chemoterapijų bei dar vieną operaciją gegužės mėnesį. Iki liepos pradžios viskas atrodė tikrai gerai, tačiau liga nusprendė grįžti ir tą padarė stipriai. Taigi tolesnė kova pareikalavo aukščiau nurodytų aukų.
Ši nuotrauka, kurią matote – tai nauja realybė. Aš ją pilnai priimu, nes tai mano opcija gyventi toliau. Tai ne pralaimėjimas, tai smūgis ligai ir stiprybės ženklas, kad aš nesiruošiu pasiduoti jokiame kontekste, kad ir ką reikės padaryti. Nenoriu nugludinti ir aštrių visos šios situacijos kampų. Per visus gydymo metus ir paskutinės operacijos gyvenimo detalės tikrai pasikeitė, eiti reikia per daug naujų ir nelengvų dalykų, tačiau imu tai, nes tai duoda šansą likti, prisitaikyti ir atrasti daug naujo. Emocijos? Būna ir bus visko, bet išsigaravus joms atsiremiu į pamatą, kuris šioje situacijoje tiki tik vienu dalyku – pergale.
Begalinis noras gyventi, šeimos ir draugų palaikymo kolonos bei patys geriausi Santariškių daktarai leidžia man labai stipriai stovėti ir išlikti. Net ir ant vienos kojos šiai dienai viduje jaučiuosi stipresnis nei bet kada anksčiau. Šis tikėjimas ir vidinė energija yra stipresnė už bet ką kas nori pabandyti mane sunaikinti.
Iš tiesų tai ir yra pagrindinis mano žinutės tikslas, kad jokios tragedijos nėra. Nes kai mes pasimatysime ar susirašysime, gailestį ir užuojautą galėtume praleisti, nes juk tai beprasmiška? Turime savo pokalbiuose ieškoti pozityvo ir prasmės. Taip net tada kai viskas atrodo klaikiai baisu, neteisinga ir viduje norisi rėkti why me? Darykime taip, kaip tai daro mano aplinkos vaikai: jie jau svajoja pamatyti naują „robotinę“ koją, smagų pasivažinėjimą vežimėliu, o aš jau pradėjau pasiruošimą Los Angelo olimpiadai. Tikrai pamatysite mane plaukimo takelyje.
Pabaigai, noriu pasakyti ačiū visai savo mamai, šeimai, artimiausiai aplinkai ir draugams. Už buvimą šalia, už besąlyginę pagalbą visur ir visada, kiekvieną minutę ir valandą.
Gydytojams, kurie negailėdami savo asmeninio laiko daro viską, kad šią kovą laimėčiau. Ypatingai Anastasija Ranceva, kuri ieško visų įmanomų taktinių priemonių pergalei pasiekti bei Karolis Bauzys ir visai jo suburtai komandai, kuri neįtikėtinai profesionaliai ir rūpestingai atliko operaciją.
Galiausiai iš visos širdies ačiū savo mylimiausiai ir brangiausiai žmonai Jogile Margevičienė su kuria per absoliučiai kiekvieną šios kelionės detalę ir smulkmeną einame kartu. Tai kaip ši kelionė mus dar labiau sutvirtino ir leidžia mylėti vienas kitą dar stipriau yra dar viena didžiulė pergalė, kurios iš mūsų niekas neatims. Aš esu be galo dėkingas gyvenimui, kad tave suradau.“
Teksto autorė: Daina Baranauskaitė
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
