Kirsty Link ir Aidanas Crawfordas savo sūnų Lewysą į Velso universitetinę ligoninę Kardife atvežė, kai vaikui staiga pakilo aukšta temperatūra. Vėliau paaiškėjo, kad kūdikiui buvo prasidėjęs meningokokas ir grėsė kraujo užkrėtimas.
Tačiau vaikas mirė jau kitą dieną ir pomirtinio tyrimo metu tėvai sužinojo, kad jis būtų išgyvenęs, jei anksčiau būtų gavęs antibiotikų.
Vaiko mama K. Link buvo šeimos namuose Kardife su Lewysu, kai kovo 21 dienos popietę jis ėmė karščiuoti. Ji jam davė vaikams skirto paracetamolio dozę ir paguldė jį miegoti, tačiau net ir po kelių valandų temperatūra nenukrito, todėl su vyru ji išvežė kūdikį į ligoninę.
Pirmą kartą kūdikis buvo apžiūrėtas pediatrijos skyriuje 20 val. 15 min., o vėliau perkeltas į vaikų ligų skyrių po 23 valandos. Tėvai, abu 35 metų amžiaus, suprato, kad gydytojai tikrina meningito galimybę, kai buvo paprašyta jų sutikimo atlikti plaučių punkciją.
Tačiau Lewysui antibiotikų buvo skirta tik paryčiais – 3 valandą nakties. Netrukus po to jis buvo perkeltas į intensyvios terapijos skyrių, kur gydytojai mėgino atstatyti stabilią būklę. Kūdikis mirė kovo 22 dieną 23 val. 10 min. – mirties priežastis buvo B grupės meningokokinis kraujo užkrėtimas.
Šį mėnesį atliktame atvejo tyrime buvo išsiaiškinta, kad buvo praleista daugybė galimybių skirti vaikų antibiotikų, o tai ženkliai prisidėjo prie Lewyso mirties. Prisiekusieji padarė išvadą, kad vaikas mirė dėl natūralių priežasčių, prie kurių prisidėjo gydytojų aplaidumas - jis apibūdinamas kaip sunki vaiko priežiūros klaida.
K. Link sako: „Mano akyse jis buvo tobulas. Jis buvo be galo laimingas kūdikis. Nuolat šypsodavosi ir beveik neverkdavo. Vis galvoju, kodėl taip atsitiko mums. Kaskart pamačiusi motiną su kūdikiu pratrūkstu. Negaliu net žiūrėti televizijos.
Nebedarau to, ką anksčiau labai mėgau. Jei žiūriu kokią nors laidą ir ten rodomi kūdikiai, greitai prasuku sceną. Septynis ar aštuonis mėnesius praleidau kaltindama save ir galvodama, ką būčiau galėjusi padaryti, ką praleidau.
Bet dabar žinau, kad viską, ką dėl jo galėjau padaryti, padariau laiku. Dabar galvojame, kad turbūt jei būtume jį atvežę į ligoninę kiek vėliau, ketvirtą valandą popiet ar pusę penkių, būtume buvę išsiųsti tiesiai namo.
K. Link sako, kad po Lewyso mirties ligoninėse nebesijaučia saugiai.
Ji pasakoja: „Man atrodo, kad tiesiog nebepasitikiu gydytojais. Praėjusią savaitę pati turėjau eiti pas gydytoją, ir man baisu net įeiti į kabinetą. Iš mano pusės, šiuo metu neturiu jokio pasitikėjimo gydytojais.“
A. Crawfordas pridėjo: „Sakyčiau, kad tikrai turime ir pykčio. Ypač bėgant laikui ir mums gaunant naujos informacijos tyrimo eigoje, visa tai, apie ką buvo kalbama – sužinojome, kad buvo galima imtis tam tikrų veiksmų ir daug ką daryti greičiau.
Tam tikrų priemonių nebuvo imtasi. Tai tikrai kelia pyktį, nes jei viskas būtų buvę padaryta laiku ir jei gydytojai būtų rūpinęsi Lewyso gydymu, o ne steriliais tyrimų rezultatais, mums nebūtų reikėję viso to išgyventi.“
A. Crawfordas dar pasakojo, kad su vaiko mirtimi susitaikyti buvo labai sunku, bet tyrimui pasibaigus jie jaučiasi ramiau. Pora tikisi, kad bus imtasi rimtų ir ilgalaikių pokyčių, kad ateityje jų atvejai nepasikartotų.
Jis pridėjo: „Mes tik norime matyti, kad visos tos klaidos, visos tos problemos, kurios buvo nustatytos, kad tai nepasikartos. Tos nesėkmės, kurios atvedė prie Lewyso mirties, norime įsitikinti, kad to daugiau nebus.“
Ruth Walker, Kardifo ir Veilio universitetinės ligoninės sveikatos komisijos direktorė ir vyriausioji slaugytoja „BBC“ po tyrimo pabaigos sakė, kad ligoninė atsiprašė už savo klaidas rūpinantis Lewysu ir jo gydyme. Ji sakė, kad imtasi priemonių spręsti po Lewyso mirties pradėtame tyrime išaiškėjusias problemas ir pridūrė:
„Taip užtikrinsime, kad veikia tinkami gydymo protokolai ir kad jų laikomasi visų mūsų pacientų, kuriems įtariamas kraujo užkrėtimas, atvejais.“
