Skaudžia žinia apie netektį pasidalino VU Medicinos fakultetas. Pranešta ir kur vyks atsisveikinimas su velioniu.
„Su giliu liūdesiu pranešame, kad 2023 m. gegužės 14 d., eidamas 94-uosius metus, į amžinybę išėjo ilgametis Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto darbuotojas, gydytojas urologas, docentas dr. Algimantas Valinskas.
Velionis bus pašarvotas Vilniaus laidojimo namuose (Olandų g. 22), aplankyti galima:
- Birželio 5 d., 14.00-20.00 val.
- Birželio 6 d. 11.00-13.00 val. Laidojamas Antakalnio kapinėse.
Visa Medicinos fakulteto bendruomenė liūdi dėl netekties ir reiškia nuoširdžią užuojautą velionio šeimai ir artimiesiems“, – dalijosi VU Medicinos fakultetas.
Algimanto Valinsko gyvenimas
Algimantas Valinskas gimė 1929 m. rugsėjo 6 d. Menkupiuose, Marijampolės raj.
1948 m., baigęs Vilniaus 1-ąją berniukų gimnaziją (dabar Vytauto Didžiojo), įstojo į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą ir liko jam atsidavęs iki pat gyvenimo pabaigos. Nuo pat studijų pradžios buvo labai aktyvus. Šoko Universiteto dainų ir šokių ansamblyje, dainavo Medicinos fakulteto orkestre, nepraleisdavo sporto varžybų, buvo Žinijos draugijos narys.
1954 m. baigęs studijas, paskatintas prof. P. Norkūno, pradėjo dirbti Vilniaus I Tarybinėje ligoninėje (šv. Jokūbo) chirurgu, Hospitalinės chirurgijos katedroje laborantu, 1957 m. perkeltas į Vilniaus universitetą Medicinos fakulteto Hospitalinės chirurgijos katedros vyr. laborantu, 1961 m. – asistentu.
1969 m. apsigynė Medicinos mokslų kandidato laipsnio disertaciją „Elektrolitų-vandens apykaita po hemigastrektomijos su vagotomija, sergant opine liga“.
1975 m. A. Valinskas patvirtintas einančiu docento pareigas, o 1977 m. jam buvo patvirtintas mokslinis Hospitalinės chirurgijos katedros docento vardas. 1980 m. jis buvo perkeltas į Chirurgijos katedrą docentu, o 1990 m. – į Nefrologijos chirurgijos kliniką docentu, Gydytojų tobulinimosi fakultetą docentu.
Greta savo mokslinio - pedagoginio darbo doc. A. Valinskas visą laiką buvo ir puikus gydytojas - praktikas. Nuo 1956 m. iki 1972 m. jis ne tik operuodavo, bet ir dirbo anesteziologu. Jis buvo vienas seniausių anesteziologų Lietuvoje. Vieną dieną operuodavo, kitą duodavo narkozę.
1968 m. atsidarius Vilniaus m. klinikinei ligoninei, A. Valinskas kūrė Urologijos skyriaus pagrindus. 14 metų išdirbęs bendruoju chirurgu ir anesteziologu, jis tapo urologu, ir dirbo šiame skyriuje iki 71 m., t.y. iki pat išėjimo į užtarnautą poilsį 1990 m. O ir po to dar iki 2000m. konsultavo ligonius, sudėtingesniais atvejais padėdavo savo kolegoms ir operuoti (dauguma jų buvo jo mokiniai). Urologija tapo jo „arkliuku“.
Remiantis savo praktika, parašyta daug mokslinių straipsnių, aktyviai dalyvauta Urologų draugijos veikloje. Dar 2001-2002 metai A. Valinskas dalyvavo Urologų draugijos konferencijose, o 2003 m. jis buvo pripažintas Lietuvos Urologų draugijos Garbės nariu.
Atiduodamas visą savo sukauptą mokslinę, praktinę bei gyvenimo patirtį studentams – būsimiems gydytojams bei jaunesniems kolegoms, A. Valinskas Lietuvai paruošė begalę puikių gydytojų bei medicinos mokslo puoselėtojų.
Jis buvo tikras Vilniaus chirurgų brolijos atstovas, prisiekęs Vilniaus miesto, Vilniaus universiteto bei Medicinos fakulteto patriotas, ne kartą įvertintas tiek Universiteto, tiek Fakulteto vadovybės bei be galo mylimas žmonių.
