Infektologas prof. habil. dr. Arvydas Ambrozaitis nuramino, kad vienu metu tikrai galima gauti kelis dūrius.
„Tik norit gauti kelias vakcinas vienu metu tą reikėtų daryti tą pačią dieną, ne padieniui. Priešingu atveju tai nebūtų geriausias sprendimas. Jei jau buvo pasiskiepyta viena vakcina, reikėtų padaryti dviejų keturių savaičių pertrauką iki kito skiepo“, – aiškino gydytojas.
Jis pabrėžė, kad iš patyrimo yra žinoma, kad organizmas puikiai suderina kelis skiepus.
„Taip net yra užtikrinamas geresnis poveikis, po skiepo iš karto gaminasi antikūnai – tiek prieš vieną, tiek prieš kitą ligą. Tačiau pasiskiepijus skirtingomis vakcinomis padieniui bus prastas atsakas, „konkurencija“, į kurį skiepą organizmui reaguoti.
Tiesa, profesorius atkreipė dėmesį, kad toks patarimas galioja tik kalbant apie „negyvas“ vakcinas.
„Gyvos“ vakcinos nėra su niekuo derinamos, jas reikėtų įskiepyti atskirai, nes jos gali sukelti daugiau reakcijų, net nedidelę ligą“, – įspėjo A. Ambrozaitis.
Gydytojas infektologas prof. habil. dr. Vytautas Usonis portalui tv3.lt yra pastebėjęs, kad vakcina vakcinai nelygi: į „gyvas“ (tokias, kurių sudėtyje yra „gyvas“ mikroorganizmas, bet laboratoriniais metodais yra susilpnintas) vakcinas organizmas paprastai reaguoja labiau, o „negyvos“ paprastai yra švelnesnės.
Kuo skiriasi „gyvos“ ir „negyvos“ vakcinos?
„Gyvos“ vakcinos – tai susilpninti, tačiau gyvi mikroorganizmai, kurių dozė vakcinoje negali sukelti ligos. Šios vakcinos sąlygoja stiprų ilgalaikį imuninį atsaką. Vienas iš gyvų vakcinų trūkumų yra tai, kad esant ypač nusilpusiai imuninei sistemai kai kuriais atvejais vakcina gali išprovokuoti ligą.
Šiuo metu gyvos susilpnintos vakcinos naudojamos skiepijant nuo tymų, parotito, raudonukės (MMR vakcina), vėjaraupių, geltonojo drugio, rotavirusinės infekcijos, BCG vakcina.
„Negyvos“ vakcinos – tai tokios vakcinos, kurių sudėtyje nėra gyvų mikroorganizmų. Jas sudaro negyvi (inaktyvuoti) mikroorganizmai. Negyvoms vakcinoms taip pat priskiriamos vakcinos, kurių sudėtyje yra tik atskiri mikroorganizmų komponentai (komponentinės vakcinos), arba inaktyvuoti mikroorganizmųtoksinai (toksoidinės vakcinos).
Šios vakcinos yra visiškai saugios, ligos sukelti negali, bet ilgalaikio imuninio atsako suformavimui vakcinos sudėtis papildoma adjuvantais – medžiagomis, sustiprinančiomis vakcinos gebėjimą sukelti imuninį atsaką, bei atliekami papildomi skiepijimai (revakcinacijos). Šiuo metu inaktyvuotos vakcinos naudojamos skiepijant nuo meningokokinės ir pneumokokinės infekcijų, B tipo Haemophilus influenzae sukeliamos invazinės infekcijos, difterijos, stabligės, kokliušo, hepatito A, hepatito B, poliomielito, gripo, erkinio encefalito, gimdos kaklelio vėžio, juosiančiosios pūslelinės, vidurių šiltinės, choleros, japoniškojo encefalito.
Užkrečiamųjų ligų specialistai primena, kad apskritai esama kelių tipų vakcinų. Visų pirma tokios, kurios skirtos skiepyti pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.
Tai – valstybės biudžeto finansuojamos vakcinos, skirtos asmenims iki 18 metų. Į šią grupę įeina skiepai nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, stabligės, difterijos, B tipo Haemophilus influenzae, nuo poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės.
Kita skiepų grupė – vakcinos, kurios skirtos asmenims po traumų, po gyvūnų sužalojimų (stabligės, pasiutligės vakcinos), gripo vakcina skirta visoms amžiaus grupėms rudens–žiemos laikotarpiu, vakcina nuo erkinio encefalito, galinti apsaugoti tiek vaikus, tiek suaugusius.
Keliautojams, vykstantiems į įvairias pasaulio šalis, kuriose registruojamas didelis sergamumas užkrečiamosiomis ligomis, rekomenduojama pasiskiepyti nuo geltonojo drugio, vidurių šiltinės, hepatitų A ir B, poliomielito, meningokokinės infekcijos, tymų, raudonukės, difterijos, stabligės.
