Ji pabrėžė, kad per pastaruosius dvejus metus ženkliai sumažėjo vaikų, paskiepytų nuo vakcinomis valdomų ligų, skaičius.
„Dažnai sakoma, kad „Jei tik žinotum, kur krisi, visuomet pagalvę pasidėtum“. Posakis labai jau apie gyvenimą, tik kartais, pasirodo, ne visai teisingas. Kodėl taip sakau? Nes pažvelgus į skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų apimtis, akys netiki, kiek daug neišnaudojame galimybių apsisaugoti. Galimybių, kur tą „pagalvę“ tikrai galima pasidėti ir laiku, ir vietoje“, – rašė R. Lingienė.
Mažėjimo tendencijos – jau 10 metų
Specialistė nurodė, kad šiandien labiausiai kelia susirūpinimą kelia tokios ligos kaip tymai, kokliušas, raudonukė, epideminis parotitas, tuberkuliozė, žmogaus papilomos virusas, hepatitas B ir kt.
„Tymų, epideminio parotito, dar vadinamo kiaulyte, ir raudonukės 2 metų amžiaus vaikų skiepijimo apimtys Lietuvoje pernai siekė tik 88,4 proc. Palyginimui – 2015 m. šis rodiklis buvo apie 94 proc. Ir labai apmaudu, kad skiepijimo MMR vakcina (saugo nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės) mažėjimo tendencijas stebime jau 10 metų.
Kad būtų aiškiau, tik patikslinu, jog reikia paskiepyti bent 95 proc. populiacijos, jei norime, kad tymai neplistų. Tik toks, ne mažesnis, procentas užtikrintų mūsų visuomenės atsparumą ir užkirstų bet kokius šansus sukėlėjui cirkuliuoti, jei, pavyzdžiui, į Lietuvą atvyktų tymais užsikrėtęs žmogus. O ką mes – dabar beturime varganus 88 proc. Tai jau labai labai rimta“, – dėstė NVSC atstovė.
Ji kartu priminė, kad tymai yra ne tik itin užkrečiama liga, bet ir viena dažniausių mirties priežasčių tarp vakcinomis valdomų ligų.
„Ir dar – nuo šios infekcijos labiausiai nukenčia mažyliai. Paklausite, kas nutiko? Kodėl dabar taip? Ir ar tikrai tai pas mus? Atsakymas paprastas. Abejonės mokslo nauda, skiepais, kuriuos visi ilgus metus laikėme norma ir net neabejojome jų nauda, staiga paėmė viršų ir pas mus.
Ar prie to prisidėjo ilgi suvaržymų mėnesiai? Tikrai taip nemanau, bet nuolatinis skiepų temos eskalavimas, jų mistifikavimas, jau nekalbant apie „keistus“ sutapimus miestuose su tam tikrų asmenų politine darbotvarke ar retorika – tai tikrai vienos iš priežasčių, kodėl statistika, kuri neblizgėjo ir iki tol, tapo dar niūresnė“, – dėstė R. Lingienė.
Priminė protrūkį prieš trejus metus
NVSC Vilniaus departamento vadovė kartu priminė apie neseną atvejį, kai Vilniuje vienas tuberkulioze sergantis sugebėjo pasprukti iš ligoninės ir apkeliauti visą miestą, kol jį sukniubusį rado žolėje.
„Tik priminsiu, kad tuberkuliozės sukėlėjai plinta per orą su dalelėmis, tad visi suprantame, kokią riziką šis žmogus sukėlė kitiems. Tinkamai negydant, gali išsivystyti aktyvi tuberkuliozės forma, kuria susirgus mirtingumas siekia apie 50 proc. Taip pat priminsiu, ką daryti – Lietuvoje nuo tuberkuliozės skiepijami naujagimiai 2–3 dieną po gimimo.
Tuo metu tokia liga kaip tymai, pasireiškianti karščiavimu, odos bėrimu, kvėpavimo takų bei akių uždegimais, yra perduodama oro lašeliniu būdu ir labai greitai pereina į plaučių uždegimą, pakenkia gerkloms ar net nukeliauja iki smegenų.
Laimei, praėjusiais metais šio „gėrio“ į mūsų šalį niekas neįvežė. Bet nepamirškim 2019 metų, kai prasidėję nuo vieno įvežtinio atvejo Visagine, tymai spėriai išplito Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kitose LT vietose. Taip pat nepamirškim ir to, kad mes priėmėme nemažai ukrainiečių, nuo karo siaubo palikusių savo šalį. O Ukrainoje dar ir pernai buvo registruojami tymų atvejai, vaikų skiepijimo nuo tymų apimtys nesiekė nei 82 proc.
Būkim sąmoningi, nes esame atsakingi ne tik už save, bet ir už kitus! Ypač už tuos, kurie negali būti paskiepyti dėl per jauno amžiaus ar sveikatos problemų“, – ragino ji.
