Kolegos, susirinkę atsisveikinti su gydytoju, nusprendusiu pasimėgauti užtarnautu poilsiu, dėkojo ne tik už pasiaukojantį darbą, bet ir už draugiškumą, nuoširdumą, dėmesingumą pacientams, geranoriškumą ir pagarbą kolegoms.
Kužiuose gimęs ir užaugęs P. Volkovas beveik visą jaunystę ir praleido šiame mieste, tik trumpam buvo išvykęs svetur semtis žinių. Studijuoti teko Kauno medicinos institute, internatūra baigta taip pat Kauno klinikose. Gavęs gydytojo psichoneurologo diplomą P. Volkovas gavo paskyrimą dirbti Akmenės centrinėje ligoninėje, kur praleido dvejus metus.
Teko mėgstamas, tačiau nelengvas darbas
Šiauliuose duris atvėrus Psichoneurologiniam dispanseriui, kuriam vadovavo kolega ir bendramokslis šviesios atminties gydytojas psichiatras Arvydas Šimkūnas, Petras Volkovas gavo kvietimą atvykti į Šiaulius ir dirbti šioje ligoninėje. Naujai, dar dažais kvepiančiai ligoninei reikėjo ne tik gydytojo psichiatro, bet ir anuomet vadinto Naramaus moterų skyriaus vedėjo. Šis darbas ir patikėtas jaunam specialistui P. Volkovui.
Psichoneurologu aukštojoje mokykloje pasirengusiam dirbti jaunam gydytojui stigo psichiatrui reikalingų žinių, tad teko žinių bagažą kaupti kursuose Maskvoje, Vilniaus universitete, bei nuolat dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose tam, kad kas penkerius metus būtų patvirtinta gydytojo psichiatro licencija. Šiais metais licencija baigėsi ir gydytojas, sulaukęs 82-ų metų, nusprendė jos nebeatnaujinti.
Neslepia gydytojas, kad jam teko dirbti mėgstamą, tačiau nelengvą darbą. „Ūmių būsenų skyriuje gydomi sunkios būklės ligoniai: po suicidinių bandymų, ištikti psichozių, atvykę gydytis teismo sprendimu po įvykdytų sunkių nusikaltimų, neveiksnūs, neadekvačiai besielgiantys. Darbas lengvėjo, kai buvo įrengtos stebėjimo palatos, įdarbinta daugiau slaugytojų padėjėjų. Tačiau stinga gydytojų ir šiandien gydytojams psichiatrams tenka dirbti dideliu krūviu. Ypač sunkūs budėjimai visą parą, kai daug naujų ligonių.
Nuolat gydytojui tenka bendrauti su kolegomis iš Greitosios medicinos pagalbos stoties, atvežančiais pacientus į Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių, kur taip pat tenka dirbti. Dėkingas gydytojas už bendradarbiavimą ir policijos pareigūnams, bet kurių darbas Psichiatrijos klinikose būtų dar sunkesnis.
Gydytojas psichiatras Petras Volkovas gyveno ne tik darbo rūpesčiais. Jis buvo aktyvus Lietuvos gydytojų sąjungos narys, dalyvavo Lietuvos psichiatrų asociacijos veikloje. Jam buvo suteiktas aukščiausia psichiatro kvalifikacija. Gydytojo darbas įvertintas Ligoninės direktoriaus Mindaugo Pauliuko padėka, jam įteiktas Respublikinės Šiaulių ligoninės darbuotojo Garbės ženklas. Už ilgametį gydytojo vardą puošiantį bendradarbiavimą padėkos raštu gydytoją P. Volkovą apdovanojo ir Psichiatrijos klinikos vadovė Ilona Pavlavičienė.
Pačiam gydytojui Petrui Volkovui didžiausias gyvenimo įvertinimas – sūnaus Andriaus ir dukters Juditos meilė, kuria dalintis teko ne kasdien. Dirbdamas Akmenėje sukūrė šeimą su drauge medicinos sesele dirbusia Violeta, tačiau šeimos išsaugoti nepavyko. Žmona su vaikais išvyko gyventi į Ameriką. „Man amerikoniškas gyvenimas nepatiko, norėjau gyventi Lietuvoje“, – sako dviejų vaikų tėtis ir trijų anūkų senelis. Sukūręs antrą šeimą ir su žmona Daiva užauginęs jos dukrą Lediną, gydytojas džiaugiasi, kad ir su savo vaikais bendravimas nenutrūko, abu atvažiuoja į Šiaulius, nepamiršta savo krašto ir gimtosios kalbos.
