Klaipėdos gelbėtojams vadovaujantis Aleksandras Siakki sako, kad šiais metais Baltijos jūroje nuskendo du žmonės. Vienas iš atvejų, nuskambėjęs plačiai visoje Lietuvoje, kai vyras, bandęs išgelbėti dvi mergaites, pats nuskendo paniręs po vandeniu. Kitas skendimo atvejis įvyko Smiltynėje – vyras nuskendo pakliuvęs į duobę.
Įvardijo pagrindines klaidas
Šią vasarą Lietuvoje dažnai lyja ir pučia vėjas, todėl šiltų ir gražių dienų pasitaiko labai retai. Vos tik temperatūra pakyla ir pasirodo saulė, žmonės skuba prie jūros, dažnai pamiršdami rūpintis savo saugumu.
Klaipėdos gelbėtojų vadovas A. Siakki pastebi, kad poilsiautojai dažnai ignoruoja vėliavų reikšmes ir gelbėtojų įspėjimus apie draudimą maudytis, kai yra stipri jūros trauka. Be to, žmonės nereaguoja ir į įspėjamuosius ženklus, pranešančius apie duobes arba draudimą maudytis.
„Jeigu žmonės ateina maudytis prie jūros, visada reikia prisiminti, kad maudytis yra pavojinga ir nepamiršti saugumo. Jeigu ateinate į paplūdimius ir nežinote, kur maudytis, visada galite prieiti prie gelbėtojų ir paklausti, kur saugiausia maudytis su vaikais arba asmeniškai patiems“, – teigia specialistas.
A. Siakki taip pat pažymi, kad pasitaiko atvejų, kuomet žmonės vartoja alkoholinius gėrimus paplūdimyje, viešoje vietoje, nors tai yra draudžiama. Jis tikina, kad apsvaigęs nuo alkoholio žmogus turi 50/50 procentų tikimybę nuskęsti, nes negali tinkamai valdyti savo kūno.
Be to, poilsiautojai mėgsta šokinėti ant bangų, nesuprasdami, kad kiekvieną kartą srovė juos nuneša 10-15 cm į šoną, todėl jie negrįžta į tą pačią vietą.
Tuo tarpu Palangos ir Šventosios paplūdimių gelbėjimo tarnybų vadovas, Lietuvos profesionalių gelbėtojų vandenyje prezidentas Jonas Pirožnikas teigia, kad žmonės nemato sustatytų ženklų, pranešančių apie duobes, esančias jūroje.
„Nemato ženklų, papuola į duobę. Pirmas gurkšnis vandens, panika ir skendimas. <..> Antra problema, kuomet žmonės patenka į srovę, kuri pradeda traukti į jūrą, o jie pradeda iš visų jėgų „draskytis“, tuomet pavargsta ir pradeda skęsti“, – pasakoja J. Pirožnikas ir priduria, kad žmonės tokiomis situacijomis turi laikytis aiškios strategijos – pasiduoti srovės įtakai ir nesistengti su ja kovoti, nes ją įveikti yra neįmanoma. Kai srovė nusilpsta, reikia ramiai ir atsargiai išplaukti į krantą.
Šokiruoja tėvų elgesys
Abu pajūrio vadovai pritaria nuomonei, kad tėvai ne visada rūpinasi savo vaikų saugumu prie jūros. Dažnai vaikai vieni maudosi vandenyje, o tėvai tuo metu ilsisi kopose arba deginasi paplūdimyje.
„Birželį, prasidėjus atostogoms, labai daug vaikų iki 14 metų atėjo į paplūdimius be suaugusiųjų, kas yra draudžiama. Tuo momentu teko gelbėti 5 vaikus“, – atskleidžia A. Siakki.
Pasak vyro, per šią vasarą gelbėtojams teko ieškoti 15 pasimetusių vaikų. Klaipėdos gelbėtojų vadovas pastebi, kad būna net tokių atvejų, kai patys vaikai ieško savo tėvų.
„Labai daug pasimetusių vaikų per vasarą. Nors prie jūros buvo gal dešimt vasariškų, karštų dienų, dar laukia rugpjūtis, ir jeigu bus karštos dienos, vėl teks ieškoti pasiklydusių vaikų“, – pažymi Klaipėdos gelbėtojų vadovas.
Tuo tarpu Palangos ir Šventosios paplūdimių gelbėjimo tarnybų vadovas J. Pirožnikas pasakoja, kad kartais gelbėtojai parveda surastą vaiką pas tėvus net keletą kartų per tam tikrą laiką.
„Yra atvejų, kai šeima atvažiuoja atostogauti 10 dienų, ir mūsų gelbėtojai 3-4 kartus atveda vaiką pas tėvus, o jie klausia: „Kas čia tokio? Aš sėdžiu kopose ir jį prižiūriu“. Su vaikais iki 14 metų reikia būti kartu vandenyje ir laikyti už rankos“, – teigia vyras ir priduria, kad vaikų nepriežiūra yra didelė problema paplūdimiuose.
Gelbėtojai pataria nepanikuoti
Klaipėdos gelbėtojų vadovas A. Siakki teigia, kad 99 procentai skendimų vyksta prie ženklo „duobė“, kur yra atgalinės srovės.
„Jeigu pakliuvote į atgalinę srovę, reikia neplaukti į krantą, laikytis ant vandens paviršiaus, stengtis nestipriai plaukti į šoną palei krantą bei ramiai laikytis ant vandens paviršiaus. Laukti gelbėtojų pagalbos ar laukti bangos, kuri išmes į krantą. Jokiu būdu nesistengti plaukti į krantą prieš atgalinę srovę“, – pataria vyras.
Jo teigimu, atėjus į paplūdimį, reikia pažiūrėti kokia vėliava plevėsuoja ir atkreipti dėmesį į įspėjamuosius ženklus prie vandens.
„Nerekomenduojama plaukti už plūdurų, nes gali pritrūkti jėgų grįžti atgal. Kuomet einate maudytis į jūrą, patartina atžymėti vietą ant kranto, kur esate, nes yra povandeninės srovės, kurios gali nunešti į šoną, tuomet reikia grįžti į pažymėtą vietą“, – sako jis.
Palangos ir Šventosios gelbėtojų vadas J. Pirožnikas taip pat ragina nepažeidinėti paplūdimio taisyklių ir neiti maudytis, kai yra iškelta raudona vėliava. – „Yra numatyta bauda nuo 300 iki 600 eurų“.
Vyras priduria, kad gelbėtojai dažnai stengiasi išmokyti poilsiautojus neišsigąsti, jeigu papuola į duobę.
„Jeigu papuolėte į duobę, sustabdykite kvėpavimą ir išspjaukite vandenį. Duobė yra 2–3 metrų skersmens. Pranerkite, kokiu nors būdu išsilaikykite ant vandens ir svarbiausia nepanikuokite“, – pataria J. Pirožnikas.
Teksto autorė: Deimantė Stanevičiūtė
