Šįkart savo išmintimi apie tai, kokių žolelių verta prisirinkti šiuo laiku, su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais pasidalijo sertifikuota žolininkė, rašytoja Giedrė Bružienė.
Ji įvardijo penkias žoleles, kurios gali atnešti didelės naudos organizmui, tad ragino jų neapeiti.
„Didysis žoliavimas jau yra praėjęs, jau liepžiedžiai, gauromečiai, čiobreliai surinkti, tačiau šiuo metu vis dar galima aptikti kelias naudingas žoleles“, – sakė specialistė.
Kokių žolelių verta prisirinkti dabar?
Paprastasis kietis
Pirmoji žolelė, kurią įvardijo pašnekovė, yra visiems gerai pažįstamas paprastasis kietis.
Ji pasakojo, kad šių augalų galima rasti bene visur, tad atpažinus augalą, vertėtų jo nepraeiti ir prisikirpti šluotelių.
„Paprastojo kiečio, atrodo, pilni patvoriai. Jeigu tik nepjaunate, labai neskutate žolės, tai kiečio tikrai rasite.
Paprastasis kietis yra karčiojo kiečio, liaudiškai vadinamo pelynu, metyliu ar pelūnu, brolis. Kiečių Lietuvoje yra vienuolika rūšių; diemedis, peletrūnas taip pat yra kiečiai“, – sakė žolininkė.
Pirmiausia ji išryškino paprastojo kiečio naudą sveikatai. Anot jos, liaudyje yra tikima, kad tai – pirmas vaistas nuo nemigos.
„Bobutės iš savo patirties sakydavo, kad nereikia jokių arbatų virti – tereikia pakramtyti kietį ir eiti miegoti. Galima pakramtyti žiedų, jaunesnių lapelių“, – aiškino Giedrė.
Ji pridėjo, kad taip pat paprastasis kietis pasižymi nauda kosint, sutrikus virškinimui bei gali veikti kaip puikus preparatas nuo parazitų.
Anot jos, privalumas tas, kad ši žolelė – švelnesnė nei pelynas, dėl to nuo parazitų kai kuriais atvejais yra tinkama labiau nei kartusis kietis, ypač vaikams.
Taip pat ji pridėjo, kad paprastasis kietis yra gana dažnai naudojamas virtuvėje, nes suteikia patiekalams puikų skonį, taip pat padeda maisto produktus ilgiau išlaikyti negendančius.
„Kietis puikiai tinka kaip prieskonis, jaunus lapelius galima dėti į sriubas, šašlykus, mėsos patiekalus.
Airijoje, Škotijoje jais Kalėdoms kemša antis ir žąsis, o tai reiškia, kad jie šias žoleles renka dabar ir prisidžiovina. Tada mėsa tampa kvapnesnė, įgauna gerą skonį“, – kulinarinėmis subtilybėmis dalijosi specialistė.
Kartusis kietis (pelynas)
Antroji žolelė, kuri puikiai tinka siekiant sustiprinti savo organizmą ir apsisaugoti nuo parazitų, yra kartusis kietis.
Tiesa, pašnekovė pabrėžė, kad jo vartojimas turi būti atsakingas, nes suvartojus per daug galima sau pakenkti.
„Antras augalas, kurio tikrai verta turėti atsargai, yra pelynas. Jo dažnas pasiaugina darželiuose, bet kartais galima aptikti ir sulaukėjusių prie karjerų, smėlynuose.
Lietuviai labai mėgsta pelyną, bet dažnai vartodami persistengia. Galima jį naudoti savaitę, ne ilgiau, jeigu norime naikinti parazitus.
Geriausia yra susimalti pelyno miltelius arba jo tiesiog pakramtyti. Vandeninė pelynų ištrauka (arbata) tinka apsinuodijus, sutrikus virškinimui, pilvo spazmams, tačiau antiparazitinių savybių neturės.
Senovėj sakydavo, kad miltelių turi būti tik tiek, kiek telpa ant peilio galo. Tą kiekį užgeriame drungnu vandeniu, pavartojame savaitę ir išeis tokia tarsi antiparazitinė programa“, – sako ji.
Pasak žolininkės, ne veltui ši žolelė yra labai karti. Anot jos, tai ženklas, kad nereikia persistengti ją vartojant.
Paprastasis raudonėlis
Dar viena savo savybėmis vertinga žolelė yra paprastasis raudonėlis. Žolininkė papasakojo, kad jis garsus ne tik Lietuvoje, bet ir svetur.
Ji pasakojo, kad ypač šią žolelę yra pamėgę italai – jos galima aptikti gardinant daugelį patiekalų, dėl to pašnekovė ragino ir lietuvius prisiminti šį augalą.
„Jis yra tikras žolelių karalius, visiems gerai žinomas, o italai jį apskritai be galo mėgsta. Mes irgi turėtumėme jo nepamiršti, dėti į sriubas, kepinius, virti arbatas“, – patarė pašnekovė.
Žolininkė Giedrė atkreipė dėmesį ir į tai, kad ši žolelė puikiai tinka tiems, kuriems niekaip nepavyksta pasikelti žemo kraujo spaudimo.
Anot jos, raudonėlis gali padėti normalizuoti kraujospūdį, taip pat turi papildomų naudingų organizmui savybių.
„Tik įspėju, kad jis šiek tiek kelia spaudimą, o tai reiškia, kad jis skirtas tiems, kurių kraujospūdis žemas, vadinamiesiems nupiepėliams.
Raudonėlis – mūsų klasika, nuo seno žinoma vaistažolė, slopinanti kosulį, karščiavimą, padedanti mažinti uždegimus, vartotina esant slogai, gastritui, žarnyno problemoms, užsistovėjus tulžiai, pykinimui ir apetito neturėjimui.
Tai jaunystės augalas. Sakoma, kad raudonėlis auga ant aukšto kalno, tad vartodamas raudonėlį būsi aukštai iškėlęs nosį ir tau viskas seksis“, – senolių išmintimi dalijosi ji.
Paprastoji bitkrėslė
Savo nauda visus taip pat stebina šiuo metu žydinti paprastoji bitkrėslė. Žolininkė Giedrė pasakojo, kad ši žolelė sparčiai populiarėja.
Visgi pašnekovė taip pat įspėjo, kad su ja reiktų elgtis atsargiai ir vartoti saikingai.
„Ketvirtas augalas – paprastoji bitkrėslė. Šis augalas yra naudingas, tad nereikia pablūsti ir vartoti ją be saiko.
Pastebiu, kad kai kurie žmonės šį augalą yra pernelyg pamėgę, vartoja nuolat. Iš tiesų augalas tarsi pats parodo, kiek reikia vartoti, nurodo gydymosi kursą“, – teigė ji.
Pasiteiravus, kaip šis kursas atrodo, pašnekovė aiškino, kad bitkrėslę reikia vartoti tik jos žydėjimo metu ir tik po vieną augalo žiedelį per dieną.
„Ji dabar pradėjo žydėti ir jos sageles, kol jų yra, po vieną reikia suvalgyti kasdien – tokia bus dienos norma.
Kai rugpjūčio pabaigoje baigsis jų žydėjimas, tai reikš, kad ir kursas pasibaigė. Ji varo tulžį, gerina virškinimą ir kartu yra antiparazitinės programos dalis.
Be viso to, bitkrėslės lėtina širdies ritmą, tad jeigu jūsų pulsas per dažnas, keletą dienų pavartokite po pusę stiklinaitės bitkrėslių užpilo“, – sakė ji.
Pašnekovė taip pat ragino pasitaisyti bitkrėslių nuovirą, o jį naudoti paviršiams dezinfekuoti, purkšti vaiskrūmiams, galima tame nuovire išmaudyti kates ir šunis.
Anot jos, augintiniams tai padeda atsikratyti parazitų, nes laižydamiesi jie gaus naudingų bitkrėslių medžiagų ir taip atsikratys kenkėjų.
Graikinis riešutmedis
Paskutinysis dabar renkamas augalas, kurį įvardijo pašnekovė, yra graikinis riešutmedis. Anot jos, vis daugiau gyventojų jį pasisodina savo kiemuose.
„Dabar graikiniai riešutmedžiai kaip tik brandina riešutus. Kol dar neprinokę, verta prisiraškyti jų žalių: perpjovus perpus užpilti degtine ir pasiruošti užpiltinę.
Užpiltinės galima naudoti po keletą lašų, kurie padės esant jodo trūkumui organizme, esant organizme parazitams, taip padeda gerinti smegenų veiklą, gerina kraujotaką, yra duomenų, kad gali padėti esant demencijai ir net Alzheimeriui.
Šių riešutų užpiltinės negalima naudoti, jeigu turite jodo perteklių, sergate kai kuriomis skydliaukės ligomis“, – dalijosi ji.
Pašnekovė pridūrė, kad galima pasiruošti ir skanią graikinio riešutmedžio lapų arbatą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
