„Šios rūšies išskirtinumas yra toks, kad ji nebūdinga mūsų regionui ir aktyvesnė vasaros pabaigoje, kai paprastai tokiu metu erkių pikas baigiasi“, – sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) užkrečiamųjų ligų specialistė Rima Gabrielaitė.
Anot specialistės, ši erkių rūšis platina tas pačias ligas, kaip ir kitos rūšys – erkinį encefalitą, Laimo ligą bei kitas infekcijas.
Turime būti atsargūs
Erkinis encefalitas bei Laimo liga – tai dažniausios erkių platinamos ligos, tačiau dažnas pamiršta apie anaplazmozę, kuri primena lengvą erkinio encefalito formą, augintiniams pavojingą babeziozę, dėmėtąją šiltinę ir kitas infekcijas. Biologai ir tyrėjai pastebėjo, kad keičiantis klimato sąlygoms Lietuvoje pradeda plisti ir naujos rūšys, kurios itin aktyvios visą vasarą.
Biologas Algimantas Paulauskas primena, kad Lietuvoje įprastų pievinių erkių vystymosi pikas įprastai yra nuo pavasario, kai temperatūra pakyla iki 4-5 laipsnių šilumos ir tęsiasi iki balandžio. Naujai atrastų erkių maitinimosi pikas – liepos ir rugpjūčio mėnesiai.
„Taigi dabar atsiranda erkių, kurios gali platinti erkinį encefalitą ir vasarą, todėl ramių metų nebėra, visą vasarą esame rizikos zonoje ir turime saugotis“, – pranešime žiniasklaidai perspėja biomedicinos mokslų daktaras A. Paulauskas.
Kaip apsisaugoti?
NVSC specialistė sako, kad ir nuo šios naujos erkių rūšies galima apsisaugoti tais pačiais būdais – skiepai nuo erkinio encefalito, o nuo Laimo ligos – visos kitos apsaugos priemonės: „Kalbant apie erkinį encefalitą, padeda tik skiepai. Ir dabar dar ne vėlu pasiskiepyti, nes tai bus tikrai garantuota apsauga.“
Laimo ligos išvengti galima laikantis saugumo priemonių vaikštant miškingose vietovėse, nevaikštant aukštose žolėse.
„Laimo ligos išvengimui galioja visos individualios apsaugos priemonės: šviesi apranga einant į miškingas vietoves, drabužiai ilgomis rankovėmis, gerai prigludusios prie kūno kelnės. Aišku, tokiu karščių metu niekas tikriausiai nenori rengtis ilgomis rankovėmis, bet tada bent jau reiktų nepamiršti apsižiūrėti“, – primena specialistė.
„Skaniausios“ erkių kūno vietos yra pakikliai (blauzdos), galvos sritis, ypač už ausų. Taip pat sulenkimo vietos, tokios kaip dilbiai, alkūnės – visur, kur oda minkšta.
Apsaugai – repelentai
Mokslininkė sako, kad apsaugai nuo erkių galima naudoti ir purškalus, specialius gelius: „Visi repelentai, kuriuos turime vaistinėse tinka, tačiau reikia juos naudoti taip, kaip nurodo gamintojas. Nepakanka vieną kartą pasipurkšti ir tuo viskas baigiasi.“
Didžiausia erkių rizikos zona – pamiškės. Ten didžiausias užsikrėtusių erkių skaičius. Tačiau gana stambūs erkių židiniai yra ir miestų parkuose ar net kolektyviniuose soduose bei juose įsikūrusiose gyvenvietėse. Specialistė sako, kad erkes gali pernešti ir gyvūnai – stirnos, graužikai, tie patys naminiai augintiniai, pabuvoje aukštoje žolėje. Todėl stebėtis, kad sode yra erkių – nereikėtų.
Lietuvoje erkių platinamomis infekcijomis užsikrečiama visuose administraciniuose rajonuose, tačiau didžiausi erkinio encefalito rodikliai yra Vilniaus apskrityje. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje nuo 2021 m. sausio iki birželio 20 d. užregistruoti 32 erkinio encefalito, 256 Laimo ligos atvejai, daugiausia jų – Vilniuje. Iš viso nuo 2021 m. sausio iki birželio 20 d. nuo erkinio encefalito paskiepyti 208 tūkst. asmenys. Per tą patį laikotarpį 2020 m. pasiskiepijusių buvo 14 procentų daugiau.
