Anot ministerijos, didelės rizikos sąlytį turėjusius asmenis rekomenduojama skiepyti per artimiausias keturias dienas nuo sąlyčio dienos.
„Tuo metu, kai Lietuvoje buvo nustatyti beždžionių raupų atvejai ir sąlytį turėję asmenys, jiems nebuvo siūlyta vakcinuotis, kadangi vakcinos dar nebuvo“, – rašoma SAM atsakyme.
Lietuvoje iki šiol pranešta apie penkis susirgimus šia liga, pastarąjį sykį keli atvejai fiksuoti rugpjūčio pradžioje.
Pirmosios vakcinos nuo beždžionių raupų Lietuvą pasiekė praėjusią savaitę – į šalį pristatyta 1,4 tūkst. dozių.
Lietuvoje šiomis vakcinomis ketinama skiepyti sąlytį turėjusius susirgusiųjų artimuosius. Taip pat bus skiepijami ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, kurie, pavyzdžiui, konsultavo ar tyrė žmones naudodami nepakankamas saugumo priemones.
Tai galės būti ir kartu su užsikrėtusiais asmenimis bent aštuonias valandas keliavusieji lėktuvais, traukiniais, autobusais ar kitomis transporto priemonėmis.
Individualiai kiekvieną didelės rizikos sąlytį įvertins Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
Beždžionių raupais gali užsikrėsti visi, tačiau didesnė užsikrėtimo rizika kyla asmenims, turintiems tiesioginį fizinį kontaktą su sergančiu asmeniu.
Virusas gali būti perduotas per odos pažeidimus, oro lašeliniu būdu, per bendrai naudojamus daiktus, tokius kaip patalynė ir rankšluosčiai. Beždžionių raupais taip pat galima užsikrėsti lytinių santykių metu.
Beždžionių raupai yra labai panašūs į raupus, nuo kurių pasaulyje kasmet mirdavo milijonai žmonių, kol 1980 metais ši liga buvo išnaikinta. Beždžionių raupų simptomai yra daug švelnesni.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, per šiemet kilusį beždžionių raupų protrūkį pasaulyje registruota daugiau nei 50 tūkst. užsikrėtimo šia liga atvejų.