Nepaisant to, kad laukiama paskutinių likusių pandemijos ribojimų atlaisvinimo, epidemiologai perspėja dar neatsipalaiduoti, mat ne vienoje šalyje sergamumas vėl ėmė augti įsisiautus omikrono subvariantui BA.2. Nors jis dar žinotas praktiškai nuo tada, kai aptikta ir pradinė omikron atmaina, daugiau dėmesio jam skiriama būtent dėl jo išplitimo masto.
Tokia žinute neseniai pasidalino ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė, epidemiologė Rolanda Lingienė, pažymėdama, kad „jau turime naują atmainą, kurios užkrečiamumas muša rekordus visame pasaulyje, tad perteklinis atsipalaidavimas gali kainuoti.“
„Danų mokslininkai mano, kad BA.2 potipis yra net pusantro karto labiau užkrečiamas nei „originalusis“ omikronas ir jau jį lenkia. BA.2 potipis jau dabar sukėlė daugiau nei pusę naujų atvejų Vokietijoje, o Jungtinėse valstijose jis dar praeitą savaitę sudarė apie 11 proc. atvejų, o šią – jau daugiau nei 30 proc.“ – dėstė R. Lingienė.
Užsikrečia tie, kurie iki šiol nepersirgo omikronu
VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė prof. Aurelija Žvirblienė taip pat patvirtino, kad vienas didžiausių dabartinio naujo užsikrėtimų COVID-19 pakilimo kaltininkų, be įvykusių pandeminių suvaržymų atlaisvinimo, yra subvarianto BA.2 išplitimas. Tiesa, ne visi jam vienodai imlūs.
„Kadangi jis yra dar labiau užkrečiamas, natūralu, kad atvejų padaugėja, nes tie, kurie nepersirgo omikronu, jie ir užsikrečia šiuo subvariantu. Iš esmės omikronas labai daug ką jau užkrėtė – tiek iš tų, kurie anksčiau buvo persirgę, tiek paskiepyti.
„Jei žmogus neseniai persirgęs omikronu, tai turbūt greičiau bus išskirtiniai atvejai, kada jis užsikrės ir šiuo subvariantu.“
Ir jei žmogus neseniai persirgęs omikronu, tai turbūt greičiau bus išskirtiniai atvejai, kada jis užsikrės ir šiuo subvariantu. Kitas dalykas, jei žmogus persirgo alfa, delta variantais arba yra skiepytas ir omikronu dar nepersirgo, tai šiuo subvariantu jis ir užsikrečia“, – aiškino ji.
Mokslininkė atkreipė dėmesį, kad nors kol kas šis variantas įvardijamas kaip giminingas omikronui, greitai jis gali gauti ir atskirą graikiškos raidės pavadinimą.
„Dėl to, ar šis subvariantas bus klasifikuojamas kaip nauja atmaina, mokslininkai dar svarsto, nes papildomų mutacijų yra nemažai, lyginant su pradiniu omikrono variantu. Tai visai galimas dalykas, kad jis bus pavadintas nauja raide. Bet kol kas jis įvardijamas kaip omikrono „pusbrolis“, – pastebėjo ji.
Didesnę apsaugą turi persirgusieji
Pašnekovės pastebėjimu, vakcinų apsauga prieš šį naują subvariantą yra lygiai tokio paties lygio, kaip ir nuo pirminės omikrono atmainos.
„Vakcinų sukuriama apsauga yra bloga, nes antigeninė viruso struktūra yra stipriai pasikeitusi, lyginant su pradiniu jo variantu, prieš kurį vakcinos yra sukurtos. Tad kaip vakcinos jau labai blogai apsaugo nuo užsikrėtimo omikronu, taip blogai apsaugo ir nuo subvarianto BA.2.
Realiai nuo užsikrėtimo apsaugos beveik nėra, bet nuo sunkios ligos ir mirties ji pakankamai gera. Tad užsikrėtę žmonės neserga sunkiai – taip yra tiek dėl paties viruso ypatybių, tiek dėl to, kad šioks toks imunitetas visgi jau yra“, – aiškino A. Žvirblienė.
„Kaip vakcinos jau labai blogai apsaugo nuo užsikrėtimo omikronu, taip blogai apsaugo ir nuo subvarianto BA.2.“
Mokslininkė kartu patvirtino, kad persirgimo sukurtas imunitetas šiuo atveju yra visapusiškesnis.
„Tokiu būdu įgytas imunitetas sukuria gerokai stipresnę apsaugą. Ir tai suprantama, nes vakcinoje yra tik vienas viruso komponentas, o kai persergi, antikūnai ir ląstelinis imunitetas susidaro prieš įvairius viruso antigenus“, – pastebėjo imunologė.
Apibendrindama didžiausias rizikos grupes pasigauti subvariantą BA.2 profesorė išrikiavo taip. Mažiausiai rizikuoja tie, kurie ką tik persirgo pirminiu omikrono variantu. Toliau rikiuojasi tie, kurie yra persirgę bet kuria kita koronaviruso atmaina, dar toliau – pasiskiepijusieji ir didžiausią riziką turi tie, kurie neturi jokio imuniteto.
„Ir jie tikrai garantuotai turės persirgti šia atmaina ir tikrai nebeliks neimunizuotų žmonių“, – pridūrė mokslininkė.
Tikrojo sergamumo masto nematome
Paklausta, ar Lietuvoje galima tikėtis dar „atsiliekančio“ subvarianto BA.2 atvejų ūgtelėjimo, ar dabar tą piką ir stebime, mokslininkė pabrėžė, kad tikrojo sergamumo masto kasdien skelbiami skaičiai gali ir neatspindėti.
„Jau prieš kelias savaites BA.2 Lietuvoje sudarė nemažą dalį atvejų. Tai net neabejoju, kad dabar tai yra dominuojanti atmaina. Kitas dalykas, kad to tikrojo atvejų skaičiaus mes nematome, nes kai neliko galimybių pasų, neliko ir būtinybės pasitvirtinti persirgimą.
Todėl manau, kad nemažai žmonių, pajautę simptomus, tiesiog pasidaro greitąjį testą, pabūna namie ir viskas, nebūtinai važiuoja į mobilųjį punktą“, – pastebėjo ji.
Anot A. Žvirblienės, jei dabar nustatomi kokie 5 tūkstančiai atvejų per dieną, ji nenustebtų, kad jų gali būti ir dvigubai daugiau: „Tad tą bangą mes greičiausiai jau turime, tik pakilimo neužfiksuojame. Juo labiau išliekantis aukštas teigiamas tyrimų procentas, kuris rodo, kad pusei atliekančiųjų testą nustatomas koronavirusas, patvirtina intensyvų jo plitimą.“
Ragino neskubėti lyginti skirtingų šalių
Nepaisant omikrono subvarianto sąlygoto sergamumo padidėjimo tam tikruose regionuose vyriausioji Lietuvos epidemiologė Loreta Ašoklienė pabrėžė, kad bendra COVID-19 situacija pasaulyje yra gerėjanti.
„Omikron įtakota sergamumo pakilimo banga, kurios piką turėjome sausio pabaigoje, vasario mėnesį, ji yra atslūgusi ir po truputį toliau slūgsta“, – sakė ji.
Visgi epidemiologė kartu atkreipė dėmesį ir į tai, kad pačius užsikrėtimo skaičius skirtingose šalyse lyginti reikėtų labai atsargiai.
„Kalbant apie sergamumo situaciją Europos Sąjungoje, čia kreivės yra užlinkusios, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad sergamumo rodikliai tarp šalių yra labai skirtingi ir juos lyginti reikia labai atsargiai, nes šalys pradėjo taikyti labai skirtingas testavimo strategijas.
Nes vienos yra išlikusios, kai yra tiriami visi atvejai, kitos – kai tik simptominiai, dar kitos – tiriami sunkūs simptominiai atvejai, kurie hospitalizuojami. Tai atitinkamai įtakoja ir sergamumo rodiklius, kurie yra labai skirtingi“, – pastebėjo SAM atstovė.
