Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai nurodo, kad per pirmąjį šių metų pusmetį, sausio-birželio mėnesiais, buvo nustatyti 66 erkinio encefalito (EE) atvejai ir 386 Laimo ligos (LL) atvejai.
Iš viso per šiuos mėnesius Vilniaus apskrityje buvo nustatyti 39 EE atvejai ir 160 LL atvejų, Kauno – 15 EE ir 128 LL atvejai, Klaipėdos – 5 EE ir 25 LL atvejai, Alytaus – 6 EE ir 16 LL atvejų, Telšių – 1 EE ir 1 LL atvejis.
Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Utenos, Tauragės apskrityse per pirmąjį pusmetį susirgimų erkiniu encefalitu užregistruota nebuvo, tačiau fiksuoti Laimo ligos atvejai.
Daugiausiai užsikrėtimų – birželį
Sergamumui erkių platinamomis ligomis yra būdingas sezoniškumas – sergama tuo metu, kai erkės yra aktyvios. Įprastai erkių platinamos ligos fiksuojamos birželio-spalio mėnesiais. Tačiau šiais metais 10 susirgimų erkiniu encefalitu Kaune buvo registruota jau sausio mėnesį, o Laimo liga – kiekvieną mėnesį nuo šių metų pradžios.
2019 m. pirmasis erkinio encefalito atvejis užregistruotas balandžio mėnesį, o 2020 m. – mėnesiu anksčiau – kovą.
Iš viso sausio mėnesį buvo registruota 10 erkinio encefalito (EE) ir 52 Laimo ligos (LL) atvejų. Vasarį neužregistruotas nė vienas EE atvejis, tačiau nustatyti 27 LL susirgimai. Kovo mėnesį taip pat neregistruotas nė vienas EE atvejis, tačiau LL nustatyta 28 kartus.
Balandį registruoti 2 EE ir 29 LL atvejai. Gegužę pastebimas staigus erkių sukeliamų ligų šuolis, mat nustatyta 16 EE atvejų ir 101 LL atvejis. Birželį situaciją nepagerėjo – registruoti 38 EE ir 149 LL atvejai.
Pasak NVSC, Lietuvoje erkių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu ir Laimo liga – kasmet suserga apie 3 tūkstančius žmonių.
Nemaža dalis infekcinių ligonių
Naujienų portalas tv3.lt neseniai rašė, kad vasarą kiek atslūgus COVID-19 pacientų srautams į didžiųjų šalies ligoninių infekcinius skyrius plūstelėjo erkiniu encefalitu sergantys pacientai. Gydytojai įspėja, kad tai itin klastinga liga, galinti visam gyvenimui sužaloti ir jauno žmogaus gyvenimą.
Kaip portalui tv3.lt pasakojo VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėjas Linas Svetikas, dabar didžiąją dalį sergančiųjų infekcinėmis ligomis sudaro erkinio encefalito ligoniai.
Kita vertus, jis pabrėžė, kad tokia tendencija nestebina, mat visada įsibėgėjus šiltiems orams daugėja ir tokių pacientų.
„Sudėtinga pasakyti kategorišku žodžiu, kad tai yra pagausėjimas. Kiekvieną vasarą mes jų turėdavome nemažai. Ką reiškia nemažai? Jei skyriuje neseniai turėjome 16 ligonių, tai jie kažkur sudaro apie 40 proc. gulinčiųjų ne kovidiniuose skyriuose. Ligoniai atvyksta ir išleidžiami, dinamika vis kinta, bet erkiniu encefalitu sergančiųjų dalis tarp infekcinių ligonių išties yra nemaža“, – teigė jis.
Pakilimas prasidėjo vėliau
Pacientų pagausėjimą jaučianti ir LSMU Kauno ligoninė. Anot Infekcinių ligų skyriaus vedėjos Estelos Tamašauskienės, šiemet tik ligonių srauto sulaukiama kiek vėliau nei pernai.
„Stebime daugiau tokių pacientų, tik šiemet vėliau prasidėjo jų pakilimas. Kai pernai nuo ankstaus pavasario jų buvo, tai šiemet taip nejautėme. Aišku, gal su kovidais augiau dirbome, tai gal mažiau patekdavo. O dabar paskutiniu metu daugiau erkinio encefalito pacientų atsirado“, – kalbėjo ji.
Gydytojos manymu, galbūt tam įtakos turėjo ilgas, vėsus pavasaris. Kita vertus, galbūt žmonės mažiau judėjo ir dėl karantino ribojimų.
Pandemija iškreipia skaičius
Kaip priminė L. Svetimas, sergamumas erkiniu encefalitu paprastai pradeda didėti nuo metų pradžios ir tolygiai kyla didžiausią piką pasiekdamas rudenį, spalio mėnesį.
„Kuo geresni orai, tuo žmonės daugiau laiko leidžia gamtoje, tuo didesnė rizika erkių prisigaudyti. Kadangi gerus orus jau turime porą mėnesių, tai ir tų erkių įsisiurbimų ir jų platinamų ligų yra daugiau. Sunku vertinti dabartinę situaciją su ankstesniais metais“, – pastebėjo L. Svetikas.
Jis pažymėjo, kad nors šiuo metu Santaros klinikų Infekcinė ligoninė turi įprastą tokiam metų laikui ligonių krūvį, tikslesnius skaičius, kaip keičiasi susirgimų dinamika, sunkiau įvardyti dėl pandemijos įtakos.
„Jei žiūrėtume į Užkrečiamųjų ligų ir kontrolės centro pateikiamą statistiką, tai 2018 m. buvo registruota beveik 400 atvejų, 2019 m. – virš 700. Kadangi praėjusieji metai buvo pandeminiai ir skaičių dar neturime, bet jie gali būti iškreipti, nes ne visi galbūt pateko, pragydyta buvo kaip eilinės virusinės infekcijos, jei nebuvo komplikacijų“, – aiškino jis.
Simptomatika gali keistis labai greitai
Gydytojas priminė, kad erkinis encefalitas turi dvi susirgimo bangas, tačiau žmogus neretai gali nė neįtarti, kad serga erkiniu encefalitu.
„Pirmos bangos metu liga pasireiškia kaip bet kuri virusinė infekcija, ji gali būti be ypatingų simptomų, gali skaudėti galvą ar pakilti temperatūra Tai tuo metu jokie specifiniai požymiai kliniškai nematomi, kad tai būtų neuroinfekcija. Tai galima įtarti, nebent jei žmogus pasako, kad buvo įsisiurbusi erkė.
„Tendencija gal tokia, kad vyresnio amžiaus žmonės turi riziką sirgti sunkiau ir turėti liekamųjų reiškinių. Bet kartu tai visai nereiškia, kad jaunas žmogus sirgs lengva forma ir viskas bus gerai“, – sakė L. Svetikas.
O visas „džiaugsmas“ – antra karščiavimo banga, kai jau pasireiškia galvos smegenų uždegimas. Bet ta klinika gali pirmomis dienomis būti netgi gera – žmogus gali tik karščiuoti, galvą paskaudėti, bet erkinis encefalitas pasižymi tuo, kad yra klastinga liga“, – pasakojo L. Svetikas.
Specialistas pabrėžė, kad ligos simptomatika gali keistis labai greitai: jei vieną dieną situacija gali atrodyti pusė velnio, kitą – jau prireikti intensyvaus stebėjimo paslaugos, gali sutrikti ir sąmonė.
„Taigi šis ligos neprognozuojamumas yra tikriausiai pagrindinis kriterijus, kada sergantieji erkiniu encefalitu antrosios bangos metu yra gydomi ir stebimi ligoninėje. Nes gydymo prieš patį virusą mes neturime, jis yra tik simptominis pagal vyraujančią simptomatiką“, – dėstė medikas.
Laimo liga medikams irgi užmina mįslių
Be kita ko, medikas priminė, kad dar vienas erkių platinamas susirgimas – Laimo liga. Nors tai daugiau nuspėjama liga ir paprastai sėkmingai išgydoma antibiotikais, neišvengiama ir sunkių atvejų.
„Dauguma atvejų paprasti atvejai, kai būna bėrimas (raudona dėmė) įkandimo vietoje. Aišku, jei kalbėsime apie retesnius atvejus, kai galimi nervų sistemos pažeidimai, tokie ligoniai ir stacionaruose tiriami, įvairių situacijų būna.
„Jiems gal atrodo, kad gamtoje lankosi mažai ir jiems tos grėsmės nėra, bet ir Vilniaus centre galima pasigauti erkių platinamas ligas“, – pastebėjo L. Svetikas.
Tada jau nėra labai paprasta ir primityvi diagnostika, paprastai su neurologais dalinamės šiuo „džiaugsmu“. Kita vertus, Laimo liga neretai klaidingai suprantama, kai įvairūs neapibrėžti simptomai yra pritempinėjami vien prie teigiamo tyrimo. Taigi yra daug Laimo ligos pseudodiagnostikos“, – pasakojo jis.
Medikas pabrėžė, kad kaip tik daugiau liekamųjų reiškinių ir problemų ateičiai sukelti galinti liga yra erkinis encefalitas.
„Klasikiniai Laimo ligos atvejai pakankamai sėkmingai gydomi antibiotikais. Šią ligą tiesiog reikia laiku diagnozuotu, gydyti ir efektas pasiekiamas. Taip, yra vadinamasis Post-Laimo ligos sindromai, kai jaučia nuovargį, bendrą silpnumą ar tam tikrus nespecifinius simptomus pacientas“, – sakė jis.
