Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Akušerijos skyriaus vedėja, gydytoja akušerė-ginekologė dr. Virginija Paliulytė naujienų portalui tv3.lt papasakojo su kokiais iššūkiais susiduria moterys pasirinkusios vėlyvą motinystę.
Gydytoja nurodo, kad vyresnio amžiaus nėščiąją ir gimdyvę laikoma moteris, kuri pastoja 35-erių ir vyresnė.
„Iš tiesų, lietuvės neišsiskiria iš kitų išsivysčiusių šalių tuo aspektu, kad gimdo vėliau. Yra šalių, kur iki 40 m. net nesvarstoma apie pastojimą, pavyzdžiui, Italijoje. Santaros klinikose vyresnės nei 35 m. gimdyvės praėjusiais metais sudarė apie 6 proc. visų gimdyvių, kai tuo tarpu JAV šios moterys sudaro apie 23 proc.“, – pasakoja gydytoja.
Nėščiųjų baimės ir rizikos
Gydytoja V. Paliulytė sako, kad dauguma moterų, kurios pastoja 35 m. ir vyresnės, patiria įvairias baimes. Dažniausia iš jų – ar vaikelis bus sveikas, ar pavyks išvengti apsigimimų. Taip pat būsimas mamas domina, kokie tyrimai jų lauks, ar užteks jėgų pagimdyti ir išnešioti naujagimį, ar jos sveikata yra pakankamai gera nėštumui. Mažiau baimių patiria tos, kurioms nėštumas vyresniame amžiuje nėra pirmasis.
Tačiau visgi 35 m. yra įvardijamas kaip ribinis amžius, kurio sulaukus, mažėja pastojimo tikimybė, didėja persileidimų rizika, dažnesnės chromosomų anomalijos ir įvairūs vaikelio raidos sutrikimai, didesnė ir vaisiaus žūties rizika, daugėja paties nėštumo sukeltų komplikacijų: nėščiųjų diabeto, hipertenzinių būklių, preeklampsijos rizika.
„Lietuvoje nuo 35 metų nėščiosioms rekomenduojamas išsamus moters ir vaisiaus ištyrimas. Jei yra galimybė, pageidauti moterų nusiųsti gydytojo genetiko konsultacijai, kuris įvertinęs nėščiosios bei būsimo tėvelio amžių, ligas, šeimos istoriją, nuspręs ir parekomenduos, kokius tyrimus vertėtų atlikti.
Žinoma, kad svarbiausias iš jų – tai pirmojo trimestro vaisiaus ultragarsinis ištyrimas. Taip pat gali būti rekomenduotini kraujo tyrimai: kombinuotas testas ar NIPT (neinvazinis prenatalinis tyrimas vaisiaus kariotipui nustatyti) tyrimas. Kartais, norint patikslinti diagnozę, siūlomi ir invaziniai tyrimai: choriono gaurelių biopsija ar amniocentezė (vaisiaus vandenų paėmimas ir ištyrimas).
Vėlgi, noriu priminti, kad tyrimus pasiūlo gydytojas, o sprendimą juos atlikti priima šeima. Būna šeimų, kurios nusprendžia tokių išsamių tyrimų neatlikinėti ir džiaugtis nėštumu, kokios bebūtų vaikelio chromosomos ir sveikata“, – sako gydytoja.
Gimdymas gali tapti iššūkiu
Vyresnio amžiaus moterims jau pats pastojimas gali tapti iššūkiu, nes vaisingumas, sulaukus 35 m., pasak gydytojos V. Paliulytės, žymiai sumažėja, todėl dažniau prireikia ir vaisingumo specialistų pagalbos.
„Pastojus, ne visi nėštumai būna sėkmingi, nes persileidimų rizika išauga 2-3 kartus. Vyresnės moterys dažniau turi ir gretutinių ligų – jos dažniau turi viršsvorio, dažniau serga pirmine arterine hipertenzija bei antro tipo diabetu, vartoja daugiau vaistų.
Vyresnis nėščiosios amžius yra tiesioginis rizikos veiksnys visoms sunkioms nėštumo sukeliamoms komplikacijoms: preeklampsijai, nėščiųjų diabetui, priešlaikiniam gimdymui“, – pasakoja gydytoja.
Ji nurodo, kad vyresnėms moterims gimdymas taip pat tampa iššūkiu:
„Dėl gretutinių ar nėštumo sukeltų ligų dažniau tenka tokių moterų gimdymą sužadinti, todėl gimdymas būna sunkesnis, ilgesnis, dažniau užbaigiamas instrumentų pagalba ar atliekamas Cezario pjūvis. Vyresnėms moterims yra didesnė ir kraujavimo po gimdymo rizika“.
Dėl to ir organizmo grįžimas į prieš nėštumą buvusią būklę užtrunka kiek ilgiau. Vyresnėms moterims ne taip lengva sugrįžti į savo buvusį svorį, nes jų medžiagų apykaita lėtesnė.
„Dalis nėštumo metu išryškėjusių ligų lieka ir po gimdymo. Vyresnio amžiaus gimdyvės jaučiasi subjektyviai labiau pavargusioms, joms sunkiau keltis naktimis. Žinoma, būtinai reikia pasakyti, kad atsigavimas priklauso ir nuo bendros moters sveikatos būklės iki nėštumo. Kartais 40-metė gali būt fiziškai stipresnė ir sveikesnė nei 20-25 metų moteris“, – priduria gydytoja.
Vėlyvos motinystės privalumai
Gydytoja V. Paliulytė remdamasi patirtimi sako, kad visgi sveikiausios yra 20-30 metų nėščiosios ir gimdyvės.
„Matyt, ne veltui mūsų mamos ir močiutės kurdavo šeimas tokio amžiaus. Jaunoms moteris visų minėtų grėsmių yra mažiau. Jų organizmas yra optimaliai pasiruošęs pastoti, išnešioti ir sėkmingai pagimdyti. Tačiau, žinoma, kad gimdyvių vyresnį amžių lemia besikeičiantys prioritetai, noras pabaigti mokslus, susikurti „pagrindą“ būsimai šeimai, noras „pagyventi sau“ ir panašiai“, – sako ji.
Tačiau reikia nepamiršti paminėti ir to, kad vyresnės moterys turi ir pliusų gimdydamos vėliau.
„Jos psichologiškai jaučiasi labiau pasiruošusios, jos kantresnės, jos turi daugiau finansinių galimybių kokybiškai auginti savo vaikelį, jos rečiau patiria pogimdyminę depresiją“, – pliusus vardija Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Akušerijos skyriaus vedėja, gydytoja akušerė-ginekologė dr. Virginija Paliulytė.
