Amerikoje gyvenanti Gitana Višinskaitė tortus pradėjo kepti prieš penkis metus, kai atsiradus mažiems vaikams, padaugėjo įvairių švenčių. Moteris savo kepimo karjerą pradėjo nuo vaikystėje pamėgtų tortų.
„Prieš penkis metus pradėjau domėtis tortų skoniais ir dekoravimu. Draugų, kaimynų atsiliepimai, skatino eiti toliau. Vaikystėje labai mėgau medaus tortą ir Napoleono pyragą, tad iš pradžių pradėjau kepti juos . O dabar vaikų šventėms žmonės dažniausiai renkasi šokoladinius pyragus ir kitus įprastus skonius”, – sako ji.
Gitana mano, kad jos gaminami tortai turi išskirtinį dizainą: „Žmonės sako, kad iš nuotraukos aišku, jog tortus kepiau aš. Mėgstu detalizuotus, išbaigtus, kruopščiai dekoruotus konditerinius gaminius. Kartais reikia išpildyti klientų norus, tačiau dažnai jie man suteikia kūrybinės laisvės, nurodydami tik kelias pageidaujamas detales. Visi tortai yra dekoruoti cukrinėmis, mano gamybos gėlėmis.”
Gitana Višinskaitė prisimena, jog tik pradėjus veiklą, ji susidūrė su iššūkiais, tačiau baimė sumažėjo, kai įgijo patirties ir sukaupė daugiau žinių: „Buvau keletą kartų kepusi Macarons sausainius. Savo puslapyje tai paskelbus, sulaukiau užsakymų iš pažįstamų žmonių. Atsitiko taip, kad sausainių iškepti nepavyko, tad nenorėdama nuvilti žmonių per dieną juos kepiau dvidešimt kartų.”
Meduoliai ne tik vaikams, bet ir suaugusiems
Erika Andriuškaitė kepa ne tik tortus, bet ir meduolius. Juos pradėjo kepti prieš beveik penkis metus, kai internete pastebėjo kitos moters panašaus stiliaus kepinius.
„Meduolius pradėjau gaminti, kai dukrytei buvo penki mėnesiai. Stebėjau šių meduolių gaminimo pradininkę ir vis ateidavo mintis, kad labai norėčiau išmokti juos gaminti pati. Todėl nuėjau į mokymus. O kepinių idėjos atsiranda iš mano mokytojos arba klientų norų, kuriuos reikia išpildyti”, – teigia E. Andriuškaitė.
Erika sako, kad sugalvoti naujų idėjų padeda vaikai, o jos kuriamo dizaino kepiniai yra skirti ne tik mažiesiems, bet ir suaugusiems: „Idėjos ateina, kai šeimoje yra mažų vaikų, nes jie – patys didžiausi įkvėpėjai. Kartais atrodo, kad suaugusieji lyg vaikai, kurie gali ne tik valgyti meduoliukus, bet ir grožėtis jais stovinčiais lentynoje.”
Netikėtai atrastas pomėgis
Vilnietė Ieva Sabonienė prisimena, kad pirmąjį tortą iškepė prieš aštuonis metus ir techniką, kurią panaudojo tada, vis dar naudoja dabartiniams savo kepiniams:
„Tortas buvo skirtas dukrytės trečiam gimtadieniui. Tada pirmą kartą nulipdžiau figūrėlę ir tortą uždengiau cukraus mase. Ši technika mane užbūrė. Kūriau receptus, kėliau sau vis naujas, sudėtingas užduotis ir su kiekvienu tortu tobulėjau.”
Ieva sako, kad jei patinka, tai ką darai, esi motyvuotas, tuomet gali nevaržomai kurti. Taip pat Ieva prisimena situacijas, kai teko realizuoti neįprastus užsakymus:
„Pirmas neįprastas užsakymas – cukriniai hortenzijų žiedai. Du žiedai, sudaryti daugiau nei iš šešių šimtų mažų žiedelių, buvo nemažas iššūkis.
Taip pat su atsimenu kitą projektą – tortas indeliuose. Jaunavedžiai norėjo miško temos ir kad torto nereikėtų pjaustyti. Sukūrėme nuostabią kompoziciją iš beveik dviejų šimtų desertų indelių, kurie susijungė ir sukūrė realistišką kraštovaizdį.”