Tokias pačias tendencijas atskleidžia ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenys apie praėjusį gripo sezoną, kuomet vaikai sudarė beveik 70 proc. visų sirgusiųjų gripu.
Apie šiųmetinį gripo sezoną ir jo grėsmes vaikams bei jų artimiesiems spaudos pranešime kalbamasi su VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja doc. dr. Inga Ivaškevičiene.
Ką Lietuvai reiškia Australijos gripo ataskaitos išvados? Ar tiesa, kad vaikai šiemet bus pažeidžiamiausia gripo rizikos grupė šalyje?
Australijos pavyzdys, nors ir iš kito pasaulio pusrutulio, mums yra puiki galimybė pasimokyti – tai tarsi prognozė į ateitį. Jų surinkti duomenys rodo, kad daug vaikų sirgo ir jie sirgo sunkiai, nemaža dalis buvo gydoma intensyvioje terapijoje. Mums tai yra signalas, atskleidžiantis, kad šį sezoną galėtume matyti panašius duomenis ir Lietuvoje. Nesinori bauginti, bet dėmesį tikrai reikėtų atkreipti. Kodėl gi nepasimokius iš tokių pavyzdžių laiku?
Daug kalbama apie tai, kad vaikų skiepijimas reikšmingas ne tik dėl jų sveikatos, bet ir dėl jų įtakos tėvų bei senelių gerovei. Taigi kodėl taip svarbu vaikus paskiepyti nuo gripo?
Kaip pediatrai, visuomet ieškome būdų ir galimybių, kaip sumažinti vaikų sergamumą bet kokiomis ligomis. Bet yra labai daug skirtingų infekcijų, nuo kurių neįmanoma apsisaugoti, mat nėra jokių skiepų. Tuo tarpu gripo išvengti įmanoma, nes turime efektyvias prevencines priemones – vakcinas. Žinoma, svarbiausi yra paties vaiko interesai ir jo sveikata, tačiau kita medalio pusė yra jį supantys žmonės. Dažnai tenka matyti, kai į ligoninę atvyksta tėvai su gripu užsikrėtusiais kūdikiais, kurie iki 6 mėn. yra ypatingai pažeidžiami, mat dar negali būti paskiepyti. Kaip tai nutinka? Jei šeimoje yra vyresnių vaikų ir jie yra neskiepyti – tokiu atveju infekcija labai lengvai „parnešama“ iš darželių ir mokyklų.
Tai tuo pačiu ir paraginimas nėščiosioms skiepytis, nes tai vienintelis būdas apsaugoti pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikius. Nėščiųjų skiepijimosi apimtys yra ypač mažos palyginti su kitomis Europos šalimis. Nors tai yra absoliučiai saugu – ir mama sveika, ir kūdikis sveikas. Vaikai yra labai svarbi infekcijos perdavimo grandis. Susirgę patys jie gali užkrėsti ir kitus vaikus, ir tėvus, ir senelius. Kai vaikai serga, o tėvai dirba, seneliai yra prašomi juos slaugyti. Pandemija kiek pakeitė mūsų įpročius – susirgus vaikui, tėvai nebe taip lengvai perleidžia juos seneliams. Tačiau tai vis tiek gana dažnas reiškinys. Tad paskiepijus ir apsaugojus vaiką, tuo pačiu saugosime ir senelius. Mažės bendras sergamumas gripu.
Kokios gripo komplikacijos dažniausiai kamuoja vaikus?
Dažniausios komplikacijos – kvėpavimo sistemos pažeidimai. Tai gali būti bronchitas, plaučių uždegimas, laringitas ir kt. Taip pat antrinės bakterinės infekcijos, kai gydymui reikia antibiotikų. Susirgus gripu, ypač esant sunkiai ligos eigai, jį galima gydyti priešvirusiniais vaistais nuo gripo, tačiau net ir paskyrus tinkamą gydymą, kai kuriems pacientams vis tiek išsivysto komplikacijos ir prireikia gydymo antibiotikais. Situacija baigiasi tuo, kad vaikas buvo gydomas ir priešvirusiniais vaistais, ir antibiotikais, ir dar po to jis vis tiek kurį laiką jaučiasi blogai, mat ilgai užsitęsęs bendras silpnumas yra būdingas liekamasis reiškinys po gripo.
Pavojingiausios komplikacijos – tai širdies pažeidimai. Vienas jų – miokarditas, širdies raumens uždegimas. Tai labai reta, bet gyvybei tikrai grėsminga komplikacija. Paskiepijimas laiku gali apsaugoti nuo tokių komplikacijų.
Taip pat dažnas, bet mažiau žinomas komplikacijos variantas yra miozitas – raumenų uždegimas. Šiuo atveju vaikams labai skauda visą kūną – jie jaučiasi tarsi po labai didelio fizinio krūvio, kai skauda viską, ir šį jausmą dar padauginus keliskart. Tai neretai pasitaikanti nemaloni komplikacija, kuri dažniausiai laikui bėgant praeina. Tik labai retais atvejais ši komplikacija gali būti itin sunki.
Prognozuoti nesiimate, bet visgi ko tikėtis šį gripo sezoną? Ką tėvai turėtų žinoti?
Skiepijimo apimtys nuo gripo yra gerokai sumenkusios dėl mažo sergamumo pastaraisiais metais. Tačiau praėjusieji sezonai yra blogas pavyzdys, mat pandemijos metais mes visi labai griežtai saugojomės. Šiuo metu irgi yra daug nuotoliniu būdu dirbančių žmonių, kurie įsitikinę, kad dirbant namie neverta galvoti apie profilaktiką. Nepaisant to, mes vis labiau grįžtame į mums įprastą gyvenimą iki pandemijos, suvaržymų praktiškai nebelikę.
Šiemet bei kitąmet mes ir vėl matysime realų gripo plitimo vaizdą, kaip kad buvo prieš pandemiją. Tai grąžins suvokimą, kad gripas neišnyko ir reikia skiepytis. Australijos pavyzdys turėtų būti pakankamai svarus argumentas, kodėl vertėtų dar atsakingiau žiūrėti į vakcinaciją nuo gripo – ypač šiemet, kai viešoje vietoje pamatyti žmogų su kauke yra retenybė. Gamta turi savo ciklus – niekur nedingsime, gripas vis tiek grįš į mūsų gyvenimus.
Kas, jūsų nuomone, per mažai ar pernelyg retai akcentuojama viešojoje erdvėje kalbant šia tema?
Pas mus per mažai kalbama apie tai, kad vaikai irgi yra rizikos grupės asmenys, ypač patys mažiausieji. Amerikiečiai aiškiai komunikuoja, kad vaikai iki penkerių metų yra rizikos grupėje, iš jų patys pažeidžiamiausi yra iki dviejų metų ir ypač iki šešių mėnesių. Jų rekomendacija yra skiepyti visus virš šešių mėnesių – ir vaikus, ir suaugusius, visus, kurie neturi kontraindikacijų skiepijimui. Suprantu, kad nepasieksime 100 proc. skiepijimo apimčių, tačiau turėtume saugoti patys save ir savo artimuosius.
