Kai kosulys bei dusulys dažnėja ir intensyvėja bei atsiranda ne tik labai didelis skrepliavimas, bet ir tampa sunkiau judėti, savo sveikata susirūpina jau ne vienas asmuo. Vis dėlto čia svarbus vienas aspektas – LOPL gydymą geriausia pradėti kuo anksčiau, kad gydymo prognozės ir gyvenimo kokybė būtų pačios geriausios. Kokios dažniausiai įvardijamos LOPL išsivystymo priežastys ir ar įmanoma išvengti LOPL?
Kokios dažniausiai įvardijamos LOPL išsivystymo priežastys?
LOPL išsivystymo priežastys aiškios ne visuomet, tačiau yra neabejotinas ryšys tarp LOPL išsivystymo ir rūkymo, pavyzdžiui, mažiausiai 90 proc. asmenų, kuriems diagnozuoja LOPL, yra aktyviai (arba pasyviai) rūkantys. Vadinasi, bene svarbiausias LOPL išsivystymo faktorius yra rūkymas ir visai nesvarbu, ar jis aktyvus ar pasyvus. Vis dėlto ne visiems ilgą laiką rūkantiems asmenims išsivysto LOPL ir iki šiol nėra visiškai aišku, kodėl vieniems asmenims ši liga pasireiškia greičiau, o kitiems ji neišsivysto ir per visą ilgalaikį aktyvaus rūkymo laikotarpį.
Įtakos LOPL išsivystymui gali turėti ir aplinkos užterštumas, kuris, kaip žinia, šiais laikais didėja. Manoma, kad įtakos susirgimui šia liga turi ne tik tam tikros profesinės dulkės, bet ir įvairūs aplinkoje cirkuliuojantys chemikalai. Ilgalaikis ir intensyvus kontaktas su įvairiomis kenksmingomis medžiagomis, pavyzdžiui, nuodingais dūmais, cheminiais garais bei kitais dirgikliais, be abejonės, gali reikšmingai padidinti šios lėtinės kvėpavimo takų ligos išsivystymo riziką. Dėl gyvenimo ar darbo užterštoje aplinkoje žmogus gali susirgti LOPL nepriklausomai nuo to, ar rūko jis, ar ne, tad aktyvus ir pasyvus rūkymas nėra vienintelis žinomas LOPL išsivystymo rizikos faktorius. Pastebima, kad dažniau LOPL diagnozuojama po įvairių kvėpavimo takų infekcijų, prieš laiką gimusiems jau suaugusiems asmenims, šaltame drėgnesniame klimate gyvenantiems asmenims ir pan. Kai kada ligos išsivystymą nulemia ir genetinis polinkis.
Kada dažniau pasireiškia LOPL ir ar yra genetinis polinkis sirgti šia liga?
Pastebima, kad LOPL dažniau diagnozuojama ne tik po plaučių uždegimo ir gripo, bet ir po persirgimo kitomis virusinėmis infekcijomis. Stebima, kad dažniau kvėpavimo sistemomis vaikystėje sirgę asmenys turi didesnę LOPL išsivystymo riziką jau suaugus.
Retesnė LOPL išsivystymo priežastis – tai genetinis polinkis, kai asmeniui nustatoma tam tikra paveldima būklė, kurios metu stokojama alfa-1 antitripsino. Statistika rodo, kad ši priežastis gana reta ir paprastai nėra atsakinga už daugiau nei vieną – du procentus visų LOPL atvejų, tačiau LOPL tokiu atveju gali išsivystyti gana jauname amžiuje.
Ar įmanoma išvengti LOPL?
Bent jau kol kas niekaip neįmanoma užtikrinti, kad asmuo nesusirgtų LOPL, tačiau daugumą atvejų sukeliančių rizikos veiksnių tikrai galima išvengti. Rekomenduojama mesti rūkyti ir vengti ne tik aktyvaus, bet ir pasyvaus rūkymo. Juk tai didžiausias ir svarbiausias LOPL rizikos veiksnys, nes būtent aktyvus ir ilgalaikis rūkymas nulemia pasikartojantį žalingų dalelių įkvėpimą į bronchus ir plaučius, kurio metu vystosi lėtinis uždegimas, sukeliantis progresuojantį audinių kitimą.
Kitas svarbus aspektas – valyti namus tik natūraliomis priemonėmis, stengtis gyventi kuo mažiau užterštoje aplinkoje, rinktis darbą, kuriame nebūtų profesinių dulkių, cheminių garų ar nuodingų dūmų. Jei jau tenka dirbti pavojingesnėje sveikatai aplinkoje, labai svarbu reikalauti tinkamų saugos priemonių ir teisingai bei atsakingai jas naudoti. Būtina pabrėžti tai, kad LOPL gydymo sėkmės esmė – kuo ankstyvesnė diagnostika ir kuo ankstyvesnė gydymo pradžia. Tik tokiu būdu įmanoma pasiekti optimalių ligos progresavimą ir paūmėjimus suvaldančių rezultatų.
Straipsnį parengė: „Berlin Chemie“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
