Moteris sutiko tv3.lt portalo skaitytojams atsiverti ir papasakoti apie tai, kaip šventes sutikdavo vaikystėje, ko jai šiuo metu labiausiai trūksta.
D. Tomkutė ne tik pasidalino, ką jai reiškia jaukumu ir šiluma spinduliuojantis kalėdinis laikotarpis, bet ir prisiminė savo tėtį, ne vienam atmintin giliai įsirėžusį legendinį aktorių V. Tomkų, kurio kambaryje daiktai vis dar guli taip, kaip buvę – visiškai nepaliesti.
Nusikėlė į prisiminimus apie vaikystę
Kaip ir daugelis vaikų, D. Tomkutė vaikystėje labai laukdavo švenčių. Ji pasakojo, kad jausdavo, jog tai paslaptingas laikotarpis, kuris atnešdavo daug šviesių emocijų ir šilumos į jos šeimą.
„Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpis visada atrodė pilnas džiaugsmo, magiškos dvasios, paslapties, artėjančio stebuklo laukimo“, – šyptelėjo pašnekovė.
Mintimis ji nusikėlė į vaikystės namus, kuriuose laukdavo gražiausių metų švenčių. Juose D. Tomkutė, kartu su visa šeima, ruošdavosi Kalėdoms.
„Mano vaikystė praėjo Kaune, Žaliakalnyje, mediniame name greta Mažojo Ąžuolyno <...>. Tėtis parnešdavo eglutę, puošdavome ją su Mama, o Babunė, taip vadinome močiutę, mamos mamą, iš anksto ruošdavo Kūčių ir Kalėdų patiekalus“, – šiltais prisiminimais dalijosi D. Tomkutė.
Namus užliedavo šventinė dvasia
Pašnekovė taip pat papasakojo apie ypatingus eglutės žaisliukus ir neeilinius papuošimus, kurie nušviesdavo visus namus.
„Elektrinių girliandų tada dar neturėjome, tad ant eglutės Mama segdavo tikras žvakutes specialiuose metaliniuose laikikliuose.
Žaisliukai irgi buvo ypatingi, kai kas dar iš Mamos vaikystės – Kalėdų senelio figūrėlė, klounas, povas su tikra uodega, laikrodis“, – apie eglutės puošimą kalbėjo pašnekovė.
Prisimindama vaikystę ji pridūrė, kad per šventes namus užliedavo ir ypatingi kvapai: „Atsimenu nuostabų vaškinių žvakučių, eglutės ir mandarinų kvapą, ant sienų krentančius paslaptingus judančius šešėlius.“
Taip pat pridūrė, kad tuo laiku kartu su mama darydavo ir papuošimus namams: „Su Mama dar gerokai prieš šventes karpydavome snaiges ir darydavome šventinę karūną ir būtinai – domino akinius. Puošdavome juos visokiais blizgučiais, kartais padarytais iš sutrintų, sudužusių žaisliukų“.
Kūčių vakarą laukdavo tėvų
Vaikystėje dažniausiai Kūčių vakarą D. Tomkutė leisdavo namuose. Neretai šią dieną aktoriams tėvams reikėdavo vaidinti, tad prie vakarienės stalo jie susėsdavo vėlai.
„Tėvai kartais tą vakarą turėdavo spektaklį, tad laukdavome jų iki vėlumos sugrįžtant prie padengto stalo“, – apie savo Kūčių vakarą pasakojo pašnekovė.
Tačiau Kalėdų dieną šeima leisdavo kartu. D. Tomkutė pamena, kad tuo laiku visuomet būdavo apsupta žmonių ir šurmulio tikrai netrūkdavo.
„Kalėdų dieną susitikdavome su Mamos seserų šeimomis, kartais važiuodavome pas senelius, Tėčio tėvus į Radviliškį. Per Kalėdas ir Naujus metus visada būdavo šurmulys, daug žmonių, vaikų“, – prisiminė moteris.
Anot D. Tomkutės, jos artimieji linksmintis tikrai mokėdavo. Namuose būdavo galima išgirsti daug šventiškų dainų, pasileisti šokio ritmu ar išgirsti anekdotų.
„Tėtis rodydavo net fokusus! Man šventės ir svečiai visada reiškė džiaugsmą“, – juokdamasi pasakojo pašnekovė.
Išlaikė šventines tradicijas
Šiuo metu D. Tomkutė vis dar puoselėja iš vaikystės atėjusias kalėdines tradicijas. Moteriai atrodo, kad svarbiausias artėjančių Kūčių ir Kalėdų akcentas yra kalėdinių dienų laukimas.
„Tradicija yra pats švenčių laukimas, ruošimasis joms, visų artimųjų susibūrimas prie balto stalo. Man visada atrodė, kad per Kūčias yra būtina pamiršti visus konfliktus, visiems atleisti, apkabinti artimuosius.
Labai svarbu yra dalintis pasakojimais apie šeimą, apie tėvų vaikystę, visokius linksmus ir liūdnus nutikimus. Paskui tai perpasakoti, perduoti savo vaikams, taip išsaugant šeimos istoriją“, – kalbėjo D. Tomkutė.
Visgi, ne tik pasakojimais moters šeimoje buvo išsaugomos istorijos. Ji pasidalijo, kad per šventes vis prisimena knygas, eilėraščius ir piešinius, kuriuos jai paliko artimiausi šeimos nariai.
„Mano Babunė jau stipriai brandžiame amžiuje pradėjo rašyti savo atsiminimus į sąsiuvinį, jį vadindavome „Babunės knyga“. Iki skausmo brangi ši „knyga“, kur iki šiol jauti ir mielos rankos prisilietimą, ir niekada nepabostamas gyvenimo istorijas.
Dabar prašau, kad Mama užrašytų prisiminimus. Bet ji tai daro kitaip – eilėraščių ir piešinių forma. Daug piešinių yra palikęs ir mano Tėtis“, – džiaugėsi D. Tomkutė.
Dovanos atrodo nereikalingos
Pašnekovė atskleidė, kad šiais metais Kūčių dieną ketina praleisti su artimiausiais žmonėmis namuose, o Kalėdas švęs su pusseserės šeima.
D. Tomkutė paaiškino, kad per Kalėdas jos laukia dviguba šventė: „[Kalėdos] sutampa su pusseserės gimtadieniu“.
Anot pašnekovės, per šventes itin svarbu būti šeimos rate: „Nieko nėra svarbiau per šventes kaip pabūti su savo artimaisiais. Džiaugtis laiku kartu. Dalintis savo meile. Taip pat dalintis šiluma ir su kitais, kam jos labiausiai reikia.“
„Materialios dovanos ir daiktai man kuo toliau tuo labiau atrodo nereikalingi ir neteikiantys džiaugsmo. Svarbiausia – pokalbis, dalijimasis, supratimas ir meilė“, – svarbiausius švenčių akcentus pabrėžė D. Tomkutė.
Antrosios šventės be tėčio
Nors prie pašnekovės švenčių stalo renkasi trys kartos artimųjų, tačiau vieno žmogaus moteriai labai trūksta. D. Tomkutė prabilo, kad švęs jau antrąsias šventes be tėčio V. Tomkaus.
„Laikas bėga labai greitai, dienos ir metai tiesiog skrieja. Tėčio jau antri metai neturime, bet jo dvasia dar tvirtai gyvena tarp mūsų. Aplink namuose nemažai jo nuotraukų, o jo kambarys ir daiktai stovi savo vietose.
Nieko dar nesinori judinti, atrodo, viskas turi būti taip. Tėvų ir mano butai yra greta, mūsų ryšys labai artimas. Aš mintimis dažnai su juo pasikalbu, paprašau pagalbos ar patarimo. Tėčio labai pasiilgstu“, – prisipažino D. Tomkutė.
Dėl ryšio su tėčiu išsaugojimo V. Tomkaus dukra ketina surengti jam keliaujančią parodą „Vytautas Tomkus – aktorius, fotografas, dailininkas“. Joje D. Tomkutė nori įprasminti tėčio palikimą, archyvą, kuris atspindėtų nežinomas aktoriaus kūrybos puses.
