Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docentas dr. Evaldas Klimas naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kur kurmiai mėgsta įsikurti bei kaip juos atbaidyti ar naikinti.
Ragina įvertinti žalos ir naudos santykį
Dažnai sakoma, kad kurmiai yra nekviesti svečiai mūsų soduose bei daržuose, tačiau neretai būna atvirkščiai – žmogus tampa svečiu kurmių gyvenamojoje teritorijoje.
„Kurmiai nėra dideli keliautojai, jie gyvena vienoje vietoje, kur yra pakankamai maisto. Dažnai žmogus, statydamasis namus, atsikrausto į vietą, kur jau seniai gyveno kurmiai“, – pastebi docentas.
O tam, kad kurmiai apsigyventų jūsų sklype, nereikia jokių ypatingų sąlygų. Jų gyvenamosios vietos priklauso nuo maitinimosi įpročiais:
„Kadangi vienas iš jų mėgstamiausio ir dažniausiai vartojamo maisto yra sliekai, vadinasi, kur nėra sliekų, kurmiai neužsibūna, nes neturi kuo maitintis.“
Tiesa, kurmis dažnai įvardinamas kaip kenkėjas todėl, kad padaroma žala yra ne tik estetinė – rausdamiesi po žeme, jie gali iškasti augančius augalus, pavyzdžiui, lysvėje, o jei lysvė maža ir po ja eina visa urvų sistema, derliaus galima ir nesulaukti.
Vis dėlto, E. Klimas sako, kad kenkėjų sąraše kurmis yra maždaug per vidurį. Čia reikia nepamiršti ir to, jog kurmiai minta kitais vabzdžiais ir naikina bene didžiausių sodininkų ir daržininkų priešų kurklių lervas. Šiuo atveju, kurmių padaroma žala yra mažesnė nei kurklių.
Naikinimui – acetileno dujos
Galima išskirti du būdus, kaip tvarkytis su apsigyvenusiais kurmiais – juos galima arba atbaidyti, arba naikinti, tad pasirinkimas yra jūsų.
Jei kurmių populiacija itin didelė ir jie gadina ne tik estetinį vaizdą, o sukelia daugiau problemų, juos galima bandyti gaudyti spąstais, kurių įsigyti galite kone kiekvienoje ūkinių prekių parduotuvėje.
„Sugauti kurmį spąstais nėra taip labai lengva ir paprasta, kaip gali pasirodyti. Čia geriausia kreiptis specialisto pagalbos, nes reikia nemažai laiko, įrangos ir specialių žinių, o liaudiški būdai, įskaitant stiklainio įkasimą urvo dugno lygyje, kad kurmiai įkristų, turi abejotiną efektyvumą“, – pataria patyręs agronomas.
Kitas būdas yra drastiškas – nors, kaip pažymi docentas, visi naikinimo būdai yra drastiški – tai acetileno dujų naudojimas. Žinoma, kad kurmiai joms yra labai jautrūs, tačiau tokį naikinimo būdą reikėtų gerai apsvarstyti, nes kenčia ne tik kurmiai.
„Acetileno dujos išsiskiria kalcio karbidui reaguojant su vandeniu, jas dabar galima nusipirkti ir atskirai. Padariau pas save tokį bandymą: į kurmių urvelius įdėjau kalcio karbido – taip, kurmiai išėjo, bet pomidorai, agurkai skurdo ir nyko, nes acetileno dujos užnuodijo visą dirvožemio aplinką“, – sako dr. E. Klimas.
Šios dujos itin veiksmingos
Kitas radikalus ir veiksmingas būdas naikinti kurmius yra anglies monoksido dujų panaudojimas. Šis būdas efektyvus dėl šių dujų savybių – jos yra sunkesnės už orą.
„Kurmių urvų sistema yra sudėtinga ir ilga, kalbama ir apie tai, kad ji būna dviejų aukštų. Kadangi dujos yra sunkesnės už orą, vadinasi, kaupiasi žemesnėse vietose, lieka urvuose ir net jei tuo metu kurmių nėra, vėliau jiems pasirodžius galima tikėtis rezultato, – aiškino docentas. – Vokiečių inžinieriai yra sukonstravę specialią įrangą, kurioje yra vidaus degimo variklis su ventiliatoriaus turbina.
Variklyje naudojamas specialus benzino ir tepalo mišinys, o aparato veikimo principas genialiai paprastas – variklio išmetamos dujos yra anglies monoksido ir dvideginio šaltinis, o ventiliatorius sukuria reikiamo toksiškumo ir galingumo oro ir dujų mišinio srautą“, – aiškino docentas.
Šis kurmių naikinimo būdas buvo žinomas ir seniau, bandant kurmius „išrūkyti“ užmovus elastingą žarną ant seno benzininio automobilio duslintuvo. Tiesa, dažniausiai tai neduodavo norimo rezultato, nes nepakakdavo slėgio.
Atbaido kvapai ir garsai
Jei kurmių populiacija sklype negausi ir jie neniokoja jūsų daržo, galite paprastais būdais juos atbaidyti, nes šie gyvūnai yra jautrūs kvapams. Tiesa, toks sprendimas yra trumpalaikis, tačiau išbandyti verta.
„Galima naudoti atbaidančias medžiagas. Primityviausias būdas – į urvą įdėti susmirdusios silkės. Taip pat yra parduodamos specialios cheminės medžiagos, skirtos kurmių atbaidymui.
Šiais būdais kurmiai atbaidomi laikinai, nes, jeigu yra kuo maitintis, jie vėliau sugrįžta, ypač, jeigu gretimuose sklypuose yra kurmių ir nieko nedaroma“, – sako pašnekovas.
Ūsuotieji žemės gyventojai taip pat jautrūs tam tikro žemo dažnio garsams. Prekybos centruose galima rasti elektrinius prietaisus, kuriuos smeigus į žemę jų skleidžiami virpesiai atbaido kurmius. Tiesa, nedideliame plote ir tol, kol išsenka maitinimo elementų energija. Po to istorija kartojasi.
Jei nepavyksta rasti žemus dažnius skleidžiančio prietaiso, galima išbandyti paprastą būdą, kurį naudojo ir mūsų senoliai:
„Kurmiai jautrūs žemiems dažniams, todėl senais laikais sumanūs žmonės darydavo mažus lengvus vėjo malūnėlius, o jų kotelį įsmeigdavo daržo lysvėse.
Tenka matyti ir ant pagaliuko užmautus plastikinius butelius, tokie būdai taikūs ir ekologiški, tačiau mažiau garantuoja gerą rezultatą“, – galimų kurmių kontrolės būdų sąrašą užbaigia doc. E. Klimas.