Naujienų portalui tv3.lt apie tai, kokie maisto produktai lemia padidėjusią vėžio riziką, o kokie padeda jos išvengti, papasakojo Nacionalinio vėžio instituto mokslininkė, epidemiologė dr. Rūta Petrauskaitė-Everatt.
Pasak jos, mityba – tai vienas svarbiausių vėžio rizikos atsiradimo veiksnių. „Sveika mityba sumažina vėžio riziką, o tuo tarpu sveikatai nepalanki mityba gali ją padidinti“, – pasakojo pašnekovė.
Vėžio atsiradimo riziką didinantys produktai
Pradėjus su pašnekove nagrinėti vėžį skatinančius produktus, ji pasakojo, kad dažniausiai sunkią ligą iššaukia ne pavieniai maisto produktai, o bendrai sveikatai nepalanki mityba.
Pasak jos, tie, kurie savo kasdienybėje vartoja daug sveikatai nepalankių produktų gali tikėtis bėdos, nes tai – įpročiai, tapę kasdienybės dalimi, kasdien prisidedantys prie sveikatos būklės prastėjimo.
„Norint sumažinti vėžio susirgimų riziką vertėtų atsižvelgti į tai, ką valgome. Reikėtų valgyti mažiau kaloringo, daug riebalų ar cukraus turinčio maisto. Taip pat vertėtų vengti saldžiųjų gėrimų“, – pasakojo R. Petrauskaitė-Everatt.
Pokalbio metu epidemiologė ragino lietuvius vengti įvairių saldžių arba sūrių užkandžių, parduotuvėse jau pagamintų gaminių, saldžių kepinių, perdirbto maisto, alkoholio ir raudonos mėsos.
Dar viena pašnekovės išryškinta blogybė – greitas maistas, kurio griebiasi ne vienas skubantis. Tokie maisto produktai taip pat prisideda prie padidėjusios vėžio rizikos.
Vėžio atsiradimo riziką mažinantys produktai
Pokalbio metu R. Petrauskaitė-Everett taip pat papasakojo, kaip turėtų atrodyti sveika ir subalansuota mityba. Pasak jos, ji gali padėti pagerinti sveikatos rodiklius ir sumažinti vėžio atsiradimo riziką.
Specialistė pasakojo, kad kasdieninėje mityboje turėtų atsirasti daugiau viso grūdo gaminių, ankštinių augalų, vaisių ir daržovių.
„Rekomenduojama šių maisto produktų valgyti apie penkis kartus per dieną arba 400 gramų. Bendrai paėmus, toks maistas turėtų sudaryti maždaug pusę mūsų valgomo maisto“, – apie maisto kiekį pasakojo pašnekovė.
Ji ragino į savo mitybą įtraukti daugiau pupelių, žirnių, mėgstamų vaisių ir daržovių, įvairiausių kruopų. Taip pat skatino nepamiršti ir vartoti tik nedidelį tokios liesos mėsos, kaip paukštiena, kiekį.
R. Petrauskaitė-Everett išryškino ir žuvies bei pieno produktų svarbą. Pasak jos, valgant šiuos produktus reikėtų vadovautis ta pačia taisykle, kaip ir valgant mėsą – nepadauginti. Specialistė akcentavo ir augalinio aliejaus naudojimą, riešutų bei sėklų vartojimą.
Kartais pasimėgauti galima
Pradėjus kalbėtis apie tai, ar nesveikų produktų reikėtų atsisakyti visiškai, pašnekovė tikino, kad ne. Anot jos, svarbiausia, kad nevisavertės mitybos produktai į lėkštę nepatektų dažnai.
„Tyrimų duomenys rodo, kad bent vieną kartą per dieną vaisius ir daržoves valgo tik 30 procentų gyventojų Lietuvoje. Turėtų žmonės daugiau valgyti vaisių ir daržovių kasdien ir netgi po kelis kartus per dieną.
Taip pat reiktų mažinti gyvulinių riebalų, riebios žuvies kiekį, tada nesveikas maistas mums nepakenks, bet jis neturėtų tapti mūsų kasdienybės dalimi“, – pasakojo ji.
Pašnekovė išryškino ir dar vieną problemą – antsvorį. Pasak jos, tai pirmasis įspėjamasis ženklas apie tai, kad žmogaus mityba nėra sveika.
Dėl to ji ragino atkreipti dėmesį ir stipriai normuoti kaloringus, riebius ar labai saldžius produktus, mat, anot jos, fizinio aktyvumo rodikliai taip pat nedžiugina.
„Svarbu išlaikyti optimalų kūno svorį, t. y. stengtis, kad kūno masės indeksas (KMI) neviršytų 25. Jeigu tai išlaikome, tuomet optimalus kūno svoris apsaugo nuo didesnės vėžio rizikos“, – sakė ji.
