Apie tikrąją Vėlinių prasmę, santykį su mirusiaisiais ir tai, kaip galime švęsti tvariau, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro komunikacijos specialistas Vaidas Jankauskas kalba su Šv. Liudviko ir Nemunaičio parapijų klebonu Mariumi Talučiu.
Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras atkreipia dėmesį :
- Keletas tūkstančių tonų – tiek plastiko ir stiklo žvakių atliekų kasmet surenkama po Vėlinių Lietuvoje.
- Dauguma jų neperdirbamos, nes susimaišo su vašku ir metalu.
- Kiekviena plastikinė žvakė suyra per 300–500 metų.
- Jei kiekvienas gyventojas atneštų tik vieną daugkartinę žvakę, atliekų sumažėtų daugiau nei 10 kartų.
- Ekologiškos alternatyvos: bičių vaško žvakės, molio ar stiklo žvakidės, natūralūs dagčiai.
Patarimai gyventojams
Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (ARATC) ragina kapus puošti gyvomis gėlėmis ir minimalistinėmis, estetiškomis kompozicijomis iš natūralių medžiagų. Tokie pagerbimai atrodo santūriai, dera Vėlinių nuotaikai ir nesukuria sunkiai perdirbamų likučių. Jei naudojate puokščių karkasus ar kitus konstrukcinius elementus, stenkitės juos pasilikti ir naudoti daug kartų – taip taupysite ir pinigus, ir išteklius.
Ypatingą dėmesį skirkime žvakėms. Plastikiniai žvakių gaubtai – trumpaamžiai ir neperdirbami, todėl jų geriau atsisakyti. Daug tvaresnis sprendimas – stikliniai žvakės gaubtai. Jie ilgaamžiai, o keičiant tik įdėklą susidaro žymiai mažiau atliekų. Be to, tai ekonomiška: kartą įsigytą gaubtą galima naudoti daugybę kartų. Jei stiklinis gaubtas vis dėlto sudūžta ar tampa netinkamas, jis turi keliauti į stiklo konteinerį.
Prie kapinių tokio nėra? Nepatingėkite nuvežti į artimiausią vietą, kur surenkamas stiklas – taip išvengsite žaliųjų atliekų srauto užteršimo pavojingomis šukėmis ir rizikos ARATC darbuotojams.
Kunigo žinutė artėjant Vėlinėms: mirusiesiems nereikia daiktų
Kalbėdamas apie atliekas, paliekamas kapų lankytojų, klebonas kun. M. Talutis laikosi griežtos nuomonės:
„Nematuokime meilės mirusiam žvakutėmis, nes tai jau darosi katastrofa.
Vėlinės yra ne apie žvakučių kiekį ant kapų, o apie santykį su žmogumi – apie šį ir pomirtinį gyvenimą.“
Jis taip pat su nostalgija prisimena laikus, kai kapuose vyraudavo mediniai kryžiai:
„Man labai gaila, kad nyksta mediniai kryžiai. Mūsų protėviai statydavo juos ant kapų, o po kelių kartų jie natūraliai nunykdavo – tai buvo didžiausias ekologinis gėris.“
Dvasininkas pabrėžia, jog mirusiųjų pasauliui nereikia daiktų – mirusiesiems reikia tik dvasinių dalykų: maldos, atminimo, galbūt šventinto vandens.
Būtent dėl to kunigas ragina visus, planuojančius per šias Vėlines lankyti artimųjų kapus, nepersistengti dėliojant plastikines žvakes bei gėlių puokštes: užtenka vos simbolinio atminimo simbolio bei maldos už artimąjį.
M. Talutis tikinčiuosius ragina prisiminti, jog šis gyvenimas – dar ne „finišo tiesioji“:
„Mūsų visų laukia prisikėlimas, susitikimas su tais, kuriuos mylėjome. Tai ir yra krikščioniškosios vilties esmė.“
Atliekų rūšiavimas
Rūšiavimas po apsilankymo kapinėse – ne mažiau svarbus. Žaliosios atliekos, tokios kaip lapai, žolė, smulkios ar stambesnės šakelės, nuvytusios gėlės, turi keliauti į joms skirtus konteinerius, didmaišius ar specialias aptvertas aikšteles.
Dirbtinės gėlės – nors ir „gėlės“ – nėra žaliosios atliekos. Jos gaminamos iš kompozitų (tekstiles, plastiko, metalo), todėl yra nerūšiuojamos ir turi būti metamos į mišrių atliekų konteinerį. Tas pats galioja gėlių kempinėms bei krepšelių ar vainikų priedams.
Plastiko srautui galioja paprasta taisyklė: švarūs plastikiniai žvakių įdėklai, plastikiniai vazonėliai ir maišeliai keliauja į plastiko (pakuočių) konteinerį. Jei įdėklai užteršti išsilydžiusio vaško likučiais, jie perdirbimui netinka – tokius meskite į mišrias atliekas. Popierius, kartonas, dėžės ir popieriniai pakavimo maišeliai turi atsidurti popieriui skirtuose konteineriuose.
Stiklinės žvakidės – su vašku ar be jo – visada rūšiuojamos prie stiklo. Metaliniai vainikų karkasai ar žvakidžių dangteliai metami į stiklo ir metalo rūšiavimo konteinerį, o gėlių kempinės – vėlgi į mišrias atliekas.
Rūšiuodami atsakingai, mes ne tik mažiname sąvartynuose atsiduriančių atliekų kiekį, bet ir rodome pagarbą vietai, kur ilsisi mūsų artimieji.
Tvari Vėlinių kultūra – tai pagarbus minimalizmas, daiktų pakartotinis naudojimas ir aiškus atskyrimas, kur kuri atliekų rūšis turi keliauti. ARATC kviečia prisiminti: maži įpročių pokyčiai sukuria didelį poveikį.
Vėlinių laikotarpiu. Jūsų atsakingi veiksmai – gražiausia pagarba ne tik išėjusiems, bet ir ateities kartoms.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
