Šv. Velykos yra tuščio kapo šventė. Tuščias kapas – simbolis, savyje talpinantis daug daugiau, nei galime aprėpti. Tai simbolizuoja svarbiausią Dievo žmogui duotą dovaną – gyvenimą.
„Tuščias kapas yra atsakymas į kančios, mirties beprasmybę, nes Dievas sukūrė žmogų ne mirčiai, bet gyvenimui ir mirtis yra žmogaus puikybės, nuodėmės, nusigręžimo nuo Dievo pasekmė. Velykos yra gyvenimas“, – sako R. Doveika.
Tam, kad galėtų atpirkti žmonių nuodėmes, Kristus pats apsigyveno žemėje ir patyrė žmogiškojo gyvenimo tikrovę. Ir kiekvienam, kuriam reikia pagalbos, Dievas ištiesia ranką, nenusisuka ir nepalieka likimo valiai:
„Šv. Velykos yra tiesos, žmogaus nuodėmės ir Dievo elgesio šventė, ką Dievas padaro su nuodėme, ką Dievas padaro su suklupusiu žmogumi. Nepasmerkia, neatstumia, neišsityčioja, nepažemina, neišsižada, bet apsisprendžia iki tokio lygmens, kad pats tampa žmogumi.“
Žmogus niekada nebus paliktas skausmo gniaužtuose
Kunigas pasakoja, kad krikšioniškame pasaulyje, šv. Velykos yra svarbios, nes nuo Kristaus gimimo ir tuščio kapo dienos, prasidėjo visa dabartinė, 2000 metų besitęsianti krikščioniškoji civilizacija.
„Šv. Velykos yra esminis, visatos planetos istoriją pakeitęs įvykis, o dvasinėje plotmėje, tai yra mūsų duoto Dievo pažado atpirkti ir išganyti išsipildymo metas.
Nuo Adomo ir Ievos laikų, per bibliją, pranašus, teisius žmones, skaudžias išrinktosios tautos istorines patirtis, pasaulio sandaras ir sanklodas, ateiname iki Kristaus įsikūnijimo, Dievo tapimo žmogumi, duoto pažado išsipildymo, kuris byloja, kad žmogus niekada nebus paliktas vienas mirties gniaužtuose, neviltyje, pasmerkime, konflikte.
Jam bus grąžintas žmogiškasis orumas ir pilnavertis gyvenimas, neturintis pabaigos – amžinasis gyvenimas.
Tad iš dvasinės pusės, šv. Velykos yra mūsų atpirkimo ir išganymo šventė – pagrindinė ir esminė šventė, nes mūsų religija yra tuščiasis kapas“, – apie Kristaus prisikėlimo šventę kalba kunigas.
Malda išlaisvina žmogų
R. Doveika sako, kad 40-ies dienų pasiruošimo kelias iki šv. Velykų, kaip pagrindinės krikščionybės šventės, yra be galo svarbus pačios Kristaus prisikėlimo dienos aspektas. Šį kelią suformavo Kristaus 40 dienų maldų, pasninko, svarstymo, buvimo su savimi ir Dievu dykumoje, laikotarpis.
„Tad krikščionybėje susiformavo 40 dienų periodas, kurį vadiname Gavėnia. Ji būna paženklinta 3 krikščionių ženklais: malda, pasninkas ir išmalda.
Malda simbolizuoja santykį su savimi kaip kūriniu ir kūrėju. Malda visada leidžia išlikti tiesoje, pripažinti, kad „aš esu tėvų sukurtas ir pagimdytas žmogus“, apvalo nuo arogantiškų pretenzijų būti gyvybės ar gyvenimo likimo šeimininku, nusprendžiančiu kito atžvilgiu, gimti ar negimti.
Turime suprasti, kaip brutaliai elgiamės su negimusia gyvybe, sergančiais, kuriems pasiūlome eutonazijos antigyvybinę industriją.
Turime suvokti, kokie brutalūs esame su pačiu savimi, kai šiandieninė moderni visuomenė visų problemų sprendimui yra sukūrusi savižudybės kapsulę.
Malda išlaisvina žmogų iš brutalaus elgesio su savimi, kitu ir atstato žmogaus neteisingą santykį, kurio pagrindinė misija yra būti laisvu nuo arogancijos, susireikšminimo ir ambicijų“, – apie vieną iš iš Gavėnios ženklų kalba R. Doveika.
Atsigręžkime į tuos, kuriems reikia pagalbos
Dvasininko teigimu, antrasis Gavėnios periodas – pasninkas. R. Doveika pasakoja, kad tai solidarumo laikas, nes kituose pasaulio kraštuose, žmonės gyvena nepritekliuje. Reikia atsigręžti į tai, kas iš tikrųjų svarbu.
„Mes puikiai žinome, kad Europoje besivystantys kraštai sočiau valgyti pradėjo tik po Pirmojo Pasaulinio karo, todėl pagerėjo mūsų gyvenimo kokybė ir gyvybės trukmė. Žinant, kad kiekvieną dieną milijardai žmonių stokoja ne tik duonos, bet ir vandens, pasninkas yra žmogaus atsigręžimas į kitą.
Pasninko metu žmogus laisvai atsisako to, kas nepritekliuje gyvenančiajam yra kasdienybė. Tai solidarumo laikas, kuomet prieš šiandieninę iškreiptą kapitalistinę politiką liudijame, kad turtingieji, išmintingieji ar gabieji yra viso pasaulio gerumo išteklių valdytojai.
Visgi jei tai daroma kitų žmonių, vaikų, moterų išnaudojimo darbo rinkoje sąskaita, tai ačiū už tokį numestą gerumo kaulą šunyčiams ir tegul likęs pasaulis pamato, kaip kelių žmonių rankose sutelktas materialusis kapitalas, nukreipia dėmesį nuo to, kas svarbiausia.
Pasninkas yra tiesa, solidarumas, išmalda, geri darbai, kurie leidžia mums kurti pasitikėjimo vilties, abipusės atsakomybės už bendrąjį gėrį, tikrovės“, – pasakoja kunigas.
Svarbiausia – švęsti žmogaus amžinumą
R. Doveika primena, kad trečiasis, svarbusis priešvelykinis etapas – išmalda. Šis laiko tarpas padeda pajausti artimą ryšį su Dievu.
„Išmalda sąmoningam krikščioniui yra savęs pažinimo ir artimo ryšio su Dievu pajutimas.
Šių 40 dienų tikslas, atšventus šv. Velykas, tuščio kapo iškilmę, grįžti į savo kasdienybę, būnant apaštalu ir gyvenimo be pabaigos, prisikėlimo, pilnatvėje gyvenančio žmogaus, paskelbėju“, – apie Gavėnios laikotarpį pasakoja dvasininkas.
R. Doveika sako, kad šv. Velykos yra minėtų 40-ies dienų kulminacija. Tai reiškia, kad viskas, ką šią dieną darome, yra labai svarbu.
„Svarbu malda, išmalda, išpažintis, dalyvavimas liturgijoje. Šv. Velykų svarbumo atodanga yra subrandinta per priminimą sau, kad esi gyvenimas. Tu – nemirtingas.
To reikia nepamiršti ir laikyti konstanta visų santykių sprendimų, apsisprendimo ir elgesio, kad kiekvienas šiandien padarytas gėris yra didesnis mano gyvenimas, o įneštas blogis – mažesnis gyvenimas“, – sako kunigas.
R. Doveika linki sustiprinti ryšį su Dievu
Dvasininkas linki, kad tie krikščionys, kurie iš tikrųjų švęs Kristaus prisikėlimo iškilmę – šv. Velykas dar giliau išlaikytų ryšį su juo, kaip su didžiąja gyvenimo viltimi, džiaugsmu, ramios širdies priežastimi, šiuolaikinių neramumų pasaulyje.
„O tie, kurie švenčia šv. Velykas kaip gražiausią pavasario, kiaušinių, sotumo, naktinių klubų, diskotekų šventę, sutikę tikrus krikščionis, šv. Velykose atrastų tikrąją esmę – prisikėlusį Kristų.
Linkiu, kad tokie žmonės kažkada gyvenime šv. Velykas atšvęstų su Dievu, nes yra dvi galimybės: švęsti Kristaus prisikėlimą ar švęsti gamtą, kaip Dievo kūrybą.
Šiandien mes kreipiame dėmesį į Kristaus prisikėlimą, iš kurio viskas gimsta, kyla ir leidžiasi būti“, – šv. Velykų proga krikščionims linki R. Doveika.
Dabar, kai pilna visokių "vertybių", žmonių kurie skelbiasi "viską žinantys" tokių žmonių kaip Doveika labai reikia. Jis skleidžia vertybes, kurios nekinta šimtmečiais, kurios vienyjo ir vienyja skirtingas kartas su skirtingu gyvenimo būdu.
Kad ir kas ką sako ir galvoja, religija yra sukurta vienyti, o ne skaldyti žmones, Ieškantys paramos ir teisingumo joje gali rasti to ko ieško.
