Paties Romualdo Rondomansko skausmo perkreiptame veide vis tik spinduliuoja gyvenimas: nubraukęs per skruostą skubančią ašarą, balsu papriekaištavęs likimui, ko jo, ligoto senio, dangus nepasiėmė, o gyvenimo džiaugsmu tryškusio sūnaus nepagailėjo, čia pat atsidūsta: kai žinai, kad šiandien tavo sūnaus širdis tuksi kažkurioje krūtinėje, atrodo, kad ir tos pačios mirties kažkaip mažiau... Atrodo, kad ir jo sūnus ne visai miręs, dar gyvenantis tarp mūsų...
Neįkainojama kilniaširdystė
Rugpjūčio 13-osios vakarą Joniškyje draugų būryje staiga pusiausvyros neteko ir susmuko sveikut sveikutėlis 41-erių vyras.
Pagalbai suteikti jis iš pradžių atvežtas į Joniškio ligoninės Skubios pagalbos skyrių, iš čia skubiai išvežtas į Šiaulius, o iš Šiaulių perkeltas į Kauno klinikas. Daugiau kaip savaitę truko medikų kova už tolimųjų reisų vairuotojo, kursavusio tarp Europos šalių už sunkvežimio vairo, gyvybę.
Mykolas paskutinį sykį iš reiso, kuris paprastai užsienyje užtrunka po 2–3 mėnesius, namo į Joniškį, tetos laidotuves grįžo rugpjūčio pirmame dešimtadienyje. Jaunas, energingas, darbštus. Tėtis gūžčioja pečiais: per daug, per skaudžiai dirbo, savęs netausojo... Mykolo galvoje susiformavęs krešulys buvo stipresnis už gydytojų bevaises pastangas. Po daugiau kaip savaitę trukusios kovos už jauno vyro gyvenimą, medikai ryžosi pripažinti esantys bejėgiai bepadėti.
Šią savaitę Kauno klinikų medikai Mykolo tėvui pranešė nebeturintys jokių priemonių išgelbėti jaunėlio sūnaus gyvybės. Telefonu medikai Romualdo paprašė vyriškos stiprybės ir pasiūlė apsvarstyti labai nelengvą, bet kilniausią misiją: gal tą gyvenimą Mykolo vidaus organai po mirties galėtų suteikti tiems, kuriems tas vilties žiburėlis gyventi dar neužgesęs?
Romualdas, tremties Sibiro šaltyje užgrūdintas, juodžiausią savo gyvenime minutę pademonstravo nepaprastą jautrumą pagalvodamas ir apie kitus – leido savo jaunėlio organus panaudoti aukščiausiems žmogiškiems tikslams.
Tą pačią dieną į Joniškį pas Romualdą Rondomanską atvyko gydytoja ir sutvarkė visus būtinus organų donorystės formalumus.
Pratęs keturių žmonių gyvenimus
„Donorystė yra užuojautos ir pagalbos vienas kitam išraiška, – sako Nacionalinio transplantacijos biuro direktorius Artūras Bagotyrius. – Keturiems žmonėms donoro tėtis suteikė vertingiausią gyvenime dovaną. Nuoširdžiai dėkojame jam už sunkiai sergantiems žmonėms dovanotą viltį toliau gyventi pilnavertį gyvenimą.“
Medikai, iš Romualdo Rondomansko sulaukę kilnios dovanos sūnaus organų donorystei, skubiai atliko tyrimus. Recipientai atrenkami pagal įvairius parametrus: amžių, laukimo laiką, kraujo grupę, tyrimų atitikimą, net žmogaus ūgį ir svorį.
Medikai po atliktų tyrimų konstatavo, kad persodinti tinkami Mykolo, kaip donoro, inkstai, širdis ir kepenys.
Mykolo širdis persodinta vyrui, kuris donoro širdies laukė tikrai ilgai – nuo 2016 metų rudens. Kepenys transplantuojamos 49 m. vyrui. Jis kepenų laukė nuo šių metų pavasario – lygiai tris mėnesius. Po vieną Mykolo inkstą buvo persodinta penkiasdešimtmetei moteriai ir 40-ies metų dar neturinčiam vyrui.
Šįsyk šansas gyventi pilnavertį gyvenimą sūnaus netekusio tėvo sprendimu suteiktas keturiems ligoniams, gyvenimo džiaugsmas padovanotas dar kelioms dešimtims jų artimųjų ir draugų. Visada vienam recipientui transplantuojamas vienas inkstas, to užtenka, kad žmogus gyventų pilnavertį gyvenimą. Donoro širdis transplantuojama per 4 valandas nuo išėmimo iš organizmo, inkstai – ištvermingiausi, juos galima persodinti per parą.
Nelengva ne tik artimiesiems
Sunku pasakyti, kokį sprendimą kiekvienas iš mūsų priimtume savo artimo mirties akivaizdoje. Ar kiekvienam iš mūsų užtektų drąsos pasielgti taip, kaip padarė Romualdas? Juk pasiteisinimui galime pasitelkti šimtą priežasčių, o galiausiai paskutinį tašką griežtam „Ne“ padeda mūsų pačių momentinis egoizmas – jei man blogai, tegul ir kitiems būna blogai...
Bet yra žmonės, ir Žmonės. Ir labai sunkiu momentu tik Žmonės sugeba priimti kilnų sprendimą. Romualdas Rondomanskas su sūnumi pačiame jo jėgų žydėjime niekada nekalbėjo apie mirtį. O tuo labiau apie pomirtinę organų donorystę, kaip meilės testamentą. Koks galėjo būti paties Mykolo pasirinkimas, jei tokią galimybę būtų turėjęs? Didelė tikimybė, kad jo širdis tokia pati kilni, kaip ir tėčio.
Beje, kiekvienas nelaukdamas nelaimingo atsitikimo ir paskutinės savo gyvenimo valandos galime sąmoningai apsispręsti, ar po mirties norime būti dar kam nors naudingi? Romualdas Rondomanskas irgi norėtų po mirties pasitarnauti žmonijai. „Tik vargu, ar mano organai kam nors bebus tikę?“ – abejoja vyras.
Tuo tarpu net 235 mūsų rajono gyventojai niekieno neverčiami jau dabar yra pasiryžę savo nelaimės akimirką padovanoti galimybę gyventi kitiems – tiek mūsų rajono gyventojų turi organų ir audinių donoro kortelę, kuri išsprendžia daugelį problemų. Donoro kortelė – tai patvirtinimas, kad jos turėtojas savanoriškai ir neatlygintinai išreiškė valią po savo mirties dovanoti organus ir (ar) audinius transplantacijai.
Kiekvienas pilnametystės sulaukęs Lietuvos gyventojas apsispręsti gali pasirašę sutikimą Donoro kortelei gauti internetu https://ntb.lt, taip pat gydymo įstaigose, „Eurovaistinės“ vaistinėse. Gavus kortelę mirties atveju artimųjų sutikimas tinkamų organų donorystei vis tiek reikalingas. Net ir turint donoro kortelę paskutinį žodį taria artimieji – jie gali nesutikti transplantuoti mirusiojo organus, nors jis ir turėjo donoro kortelę, todėl patariama apie savo sprendimą pasikalbėti su savo šeimos nariais ir artimais giminaičiais, tada sunkią valandą apsispręsti būna lengviau.
Taip taupomas brangus laikas tų, kuriems kiekviena gyvenimo sekundė yra šventė, ir tų medikų, kurie, nežiūrėdami į paros valandas, skuba padėti tą šventę pratęsti.
Eilėje prie gyvenimo dovanos
Kaip „Sidabrei“ teigia Nacionalinio transplantacijos centro komunikacijos vyriausioji specialistė Sigita Inčiūrienė, šiais metais Lietuvoje jau atliktos šešios širdies, 15-lika kepenų ir 58 inkstų transplantacijos*.
Nors pastaraisiais metais mūsų medikai per metus atlieka maždaug 10 širdies transplantacijų, vis dėlto kiekviena tokia operacija yra unikali. Širdies transplantacija iki šiol yra pats efektyviausias širdies nepakankamumo gydymo būdas, galintis sunkiai sergantiems žmonėms padėti grįžti į visavertį gyvenimą.
Gyvybiškai svarbaus organo persodinimo operacijos sėkmė priklauso nuo sklandaus didelės gydytojų komandos darbo. Joje – kardiochirurgai, kardiologai, anesteziologai, imunologai, reanimatologai, intensyvios terapijos medikai.
Širdies donoro ir transplantacijos šiandien laukia 31 aktyvus recipientas. Kepenų persodinimo – 33, o inkstų – 103 aktyvūs recipientai, tarp jų – du vaikai.
*Straipsnyje pateikiami 2021 rugpjūčio 28 d. duomenys.
Straipsnio ir nuotraukos autorė – Lina Rudnickienė, laikraštis „Sidabrė“
L. Rudnickienė už šį straipsnį žurnalistų kūrybiniame konkurse „Organų donorystei – taip!“ buvo apdovanota trečia vieta.