Kas nutinka po mirties, ko gero, nežino niekas, tačiau galima pasakyti, kas nutiks su jūsų kūnų, priklausomai nuo to, ką su juo pasirinks daryti jūsų artimieji. Ekspertai sugriovė mitus apie tai, kas vyksta už krematoriumo durų.
Papasakojo, kaip vyksta kremavimas
Krematoriumo darbuotojai sako, kad pasibaigus atsisveikinimui, siekiamybė yra sudeginti kūną per 24 valandas, nors tai galima atlikti per 72 valandas, rašo kentlive.news.
Pirmasis žingsnis, atliekamas kūną atvežus į krematoriumą – patikrinti, ar karste neliko nieko, ko ten neturėtų būti. Taip pat tai yra paskutinė galimybė įsitikinti, kad mirusysis neturėjo širdies stimuliatoriaus.
Svarbu pašalinti širdies stimuliatorius, nes jei vienas iš jų sprogtų, daugiau nei 20 tonų sveriančios kremavimo kameros būtų išneštos į orą.
Tada mirusysis nuvežamas į vieną iš dviejų kremavimo kamerų. Kamerų, kurios varomos dujomis, viduje temperatūra pakyla iki 800-1000 laipsnių Celsijaus.
Kamera taip įkaista, kad jei penktadienio vakarą ji yra išjungiama, pirmadienio rytą jos temperatūra vis dar siekia 300 laipsnių Celsijaus.
Jei deginama atskira kūno dalis, kuri, pavyzdžiui, buvo reikalinga pomirtiniam tyrimui arba buvo palikta moksliniams tyrimams, ji sudeginama atskirai, o ne su kitų žmonių organais.
Kūnas sudeginamas per maždaug 90 minučių, o darbuotojai vis pažiūri į kameros vidų pro mažą langelį, kad patikrintų, ar procesas jau baigtas. Deginimas baigtas, kai kameroje nebesimato liepsnos.
Po to, likusios dalelės yra išsiurbiamos ir filtruojamos, kad gyvsidabris, esantis dantų plombose, nepatektų į aplinką.
Pasakė, kiek sveria pelenai
Tada pelenai, kurie yra smėlio konsistencijos, surenkami grėblio pagalba ir paliekami atvėsti maždaug valandą.
Andy Handsas, vyresnysis operatorius, sakė, kad galutinis pelenų svoris priklauso nuo daug aspektų, daugiausiai nuo kaulų tankio, tačiau jis teigia girdėjęs, kad žmogaus pelenai sveria maždaug tiek pat, kiek žmogus svėrė gimęs.
Tada pelenai supilami į aparatą, kuris juos sijoja, kad pašalintų bet kokį likusį metalą, pavyzdžiui, vestuvinius žiedus ar klubo sąnario endoprotezus, kurie vėliau perdirbami, o pajamos skiriamos labdarai.
Tada artimieji pasirenka, ką toliau nori daryti su pelenais – juos išbarstyti ar laidoti, o nemažai artimųjų dabar renkasi, kad artimųjų pelenai būtų inkorporuojami į tatuiruotes ar papuošalus.
Louise Singer, „Bramcote Bereavement Services“ vadovė, sakė „Nottinghamshire Live“: „Yra labai daug mitų apie tai, kas vyksta krematoriume.
Žmonės galvoja, kad mes perparduodame karstus ar maišome pelenus. Mes tiesiog norime nuraminti, kad nieko panašaus nevyksta.“
