Eimanto mama Jolanta Zvikevičienė naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad įprastas šeimos gyvenimas pasikeitė praėjusių metų rugsėjo mėnesio pabaigoje. Tada fiziškai stiprus ir dažniausiai niekuo nesiskundžiantis sūnus pasakė, kad jam skauda kojų raumenis.
„Jis kaip tik buvo grįžęs iš sodo, tad galvojome, kad tai normalus reiškinys – fiziškai daugiau padirbama ir dėl to pradeda skaudėti raumenis. Kadangi jis sportavo, lankė treniruotes, dar pasijuokė, sako – aš turbūt per mažai sportuoju dabar, todėl ir skauda“, – prisimena kaunietė.
Tačiau labiau sunerimti privertė tai, kad po kelių dienų Eimantas pradėjo šlubuoti, o kojos raumenis skaudėjo ir toliau:
„Mes apžiūrėjome koją, bet išoriškai nieko nebuvo – nei kokio sumušimo ar dar ko nors, ji atrodė visiškai sveika.“
Pasitvirtino blogiausios prognozės
Vis tik Jolanta nusprendė, kad reikia sūnų užregistruoti vizitui pas gydytojus ir išsiaiškinti, iš kur kyla skausmas. Tačiau jau kitą dieną Eimantas pasakė, kad nebegali atsitūpti, o tai buvo dar rimtesnis signalas, kad kažkas yra ne taip.
Jie iš karto nuvažiavo į ligoninę, tačiau kojos kaulų nuotrauką padarę gydytojai matė tik tai, kad jokio lūžio nėra, tad skausmo priežastis nepaaiškėjo. Dėl to buvo nuspręsta iš karto Eimantą siųsti į Kauno klinikas, kur yra geresnė aparatūra ir medikai turi galimybę apžiūrėti minkštuosius audinius.
„Ten padarė nuotrauką, nusiuntė ultragarso tyrimui, pasiūlė pasidaryti ir kompiuterinę tomografiją, nes buvo neaiškumų. Tada gydytojas pasikvietė mus abu ir pasakė, kad Eimantui įtariama onkologija...“, – gyvenimą pakeitusią akimirką prisimena Jolanta.
17-mečiui toliau darė išsamius tyrimus, iš kaulo paėmė biopsiją, kurią išsiuntė specialistams į Vilnių. Atsakymų teko laukti kurį laiką, mat mėginiai buvo išsiųsti ir į Olandijoje esantį auglių centrą dėl diagnozės patikslinimo:
„Buvo įtariama, kad tai piktybinis navikas, kuris plečiasi žaibiškai. Ir taip, netrukus gavome atsakymus iš Olandijos, kad diagnozė pasitvirtino, Eimantui yra kairės kojos šlaunikaulio aukšto laipsnio osteosarkoma – reta ir agresyvi onkologinė liga.“
Chemoterapijos labai nualino organizmą
Vaikinui buvo sudarytas specialus gydymo planas – 10 chemoterapijų, operacija ir dar 20 chemoterapijų. Gydymas yra itin sudėtingas ir reikalaujantis daug jėgų, o Eimantas dėl chemoterapijų jų turi vis mažiau.
„Chemoterapijas organizmas atlaiko labai sunkiai, jį labai pykina, jis jaučiasi silpnai, vemia, neturi jėgų. Chemoterapijos laša po 72 valandas, tai per jas ir dar kelias dienas po to jis negali visiškai nieko valgyti, apetito praktiškai nėra. Dėl to mums labai sunku atstatyti kraują, tas labiausiai kankina...
Taip pat šiuo metu jam yra lovos režimas, jis vaikščioti gali tik ramentų pagalba. Mums ortopedai traumatologai pasakė, kad reikia saugoti tą koją, nes ji bet kokiu momentu gali lūžti ir tada vėžinės ląstelės gali išplisti po visą organizmą.
Bet Eimantas mažai vaikšto ne tik dėl to, kad saugo koją, bet ir dėl to, kad trūksta jėgų...“, – neslepia Jolanta ir priduria, kad dėl blogų kraujo tyrimų rodiklių kol kas nebuvo galima atlikti dar vienos chemoterapijos:
„Neatsistatė trombocitai, todėl kol kas esame palikti namuose, negalime darytis chemoterapijos. Rytoj daromės dar vienus tyrimus ir bus aišku, ar gulamės, ar dar reikės kokios dienelės, kad atsistatytų.“
Eimanto sausio pabaigoje laukia ir operacija, kurios metu bus keičiamas kelio sąnarys su šlaunikauliu. Specialus protezas šiuo metu yra gaminamas Vokietijoje, o gydytojai viliasi, kad viskas praeis sklandžiai.
„Operacija yra labai sudėtinga, gali užtrukti 5 valandas ar ilgiau, po to laukia sunkus gijimas, reabilitacija. Tačiau mes žinome, kad tai tik viena operacija, jų dar laukia bent trys.
Esame supažindinti su tuo, kad gali būti ir komplikacijų, o gijimas bus sunkesnis, nes tuo pačiu bus ir chemoterapijos. Eimanto laukia labai ilgas ir sunkus gydymo kelias, bet tikime, kad viskas bus gerai“, – tv3.lt portalui sako kaunietė.
„Turiu gyventi dėl jų“
Ji neslepia, kad sūnaus liga aukštyn kojomis apvertė šeimos gyvenimą, tačiau jie negalėjo pasiduoti ir turėjo kovoti kartu su Eimantu.
„Iš pradžių buvo tikrai labai sunku, nes viskas smogė greitai ir netikėtai. Aš net negalėjau apie tai kalbėti be ašarų, šiuo metu jos išbyra, bet bent jau galiu, ką nors pasakyti. Žinau, kad turiu būti stipri dėl Eimanto. Nors kartais abu apsikabinam ir paverkiam, bet aš nenoriu, kad jis matytų mano ašaras ir blogas emocijas, stengiuosi jį motyvuoti. Mano stiprumas yra dėl Eimanto“, – jautriai kalba moteris.
Ji atvirai dalijasi tuo, kad žinia apie grėsmingą ligą šokiravo ir Eimantą, ir ją, ir visą šeimą. Tačiau bene labiausiai Jolantai ir sūnui padėjo bendravimas su psichologe ir žodžiais neapsakomas kitų žmonių palaikymas.
„Paskutiniu metu jam ypač daug stiprybės suteikė kitų žmonių palaikymas. Iš draugų, pažįstamų ir net nepažįstamų pradėjo plaukti žinutės, linkėjimai. Tas jį labai motyvuoja, Eimantas sako – aš turiu gyventi dėl jų. Turiu kovoti, stengtis, būti stiprus.
Labai palaiko jo treneris, treniruočių draugai, parašė net pirmoji mokytoja... Mes visiems esame be galo dėkingi už tokį palaikymą, tai mūsų šeimai reiškia be galo daug... Net negaliu apie tai kalbėti nesigraudindama, nes tokio palaikymo tikrai nesitikėjome“, – ašarų nesulaiko Eimanto mama.
Nepraranda vilties
Nors Eimantui ir teko atlaikyti didžiulį likimo siųstą išbandymą, jis kasdien kyla į kovą ir yra labai stiprus, rankų nenuleidžiantis kovotojas.
„17-mečiui, kuris buvo aktyvus, turėjo daug draugų, treniruočių, o dabar guli tik lovoje ir neturi jėgų atsikelti, o kartais net kažką pasakyti man, tai yra sunku... Bet jei blogos mintys ir aplanko, jos praeina ir jis vėl būna stiprus.
Kasdien kovojame toliau, o Eimantas tiki, kad jis toliau sportuos, grįš mokytis, galės gyventi įprastą gyvenimą“, – sako Jolanta, kuri ir pati kasdien meldžia stebuklo:
„Mums buvo pasakyta, kad Eimanto atveju, yra 80 procentų tikimybė, kad jis išgyvens 5-erius metus. Bet esu labai daug skaičiusi ir žinau, kad yra žmonių, kurie išgyvena 10, 20 metų ir ilgiau, ir tikiu, kad Eimantas bus vienas iš jų.
Tikiu, kad medicina eina į priekį, galbūt atsiras koks nors efektyvesnis gydymas ir ne tik Eimantas, bet ir kiti žmonės pasveiks.“
Jolanta nuoširdžiai dėkoja visiems už palaikymą ir pagalbą šiuo sunkiu laikotarpiu. Ištiesti ranką Eimantui ir padėti jam matyti šviesesnį rytojų, galima pervedant paramą šiais rekvizitais: gavėjas – Eimanto Zakšausko labdaros ir paramos fondas, sąskaita – LT49 7300 0101 6599 9639, paskirtis – parama.
