Kaip reikiant suintensyvėjus gripo ir kitų kvėpavimo takų infekcijų bangai dalis gyventojų ėmė svarstyti, kas čia nutiko, kad dabar daugelis, susidūręs su virusu, „krenta lyg lapai“. Pasigirdo svarstymų, kad galbūt dėl to neva kalti ir skiepai nuo COVID-19, taip pat – pats kovidas bus kažkaip paveikęs imunitetą, o gal ir gripas yra labiau „supiktėjęs“.
Nesusidūrėme su įprastais virusais
Paklausta, ar svarstyti apie kokią neigiamą skiepų įtaką imunitetui būtų teisinga, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė patikino, kad tokiose kalbose nėra nė krislo tiesos.
„Pagrindinė problema yra tai, kad per karantinus, nešiodami kaukes mes tiesiog nesusidūrėme su tais virusais, kurie įprastai cirkuliuoja – tiek gripu, tiek respiraciniu sincitiniu virusu (RSV), kuris dabar dažnai nustatomas vaikams. Tie virusai cirkuliuoja visuomenėje, mokyklose didelė dalis mokinių jais perserga ir tokiu būdu susikuria tas imunitetas. Nebūtinai bus 90 proc., bet to užtenka, kad dalis žmonių būtų atsparūs ir virusai ne taip sparčiai plistų.
Ir čia yra pagrindinė problema, kad dvejus metus, jau tuoj bus ir treti, nuo tada, kai prasidėjo pandemija, turėjome ribojimų ir kaip visuomenė nesusidūrėme su tais virusais. Tad jie dabar užkrečia daugiau žmonių, nei būdavo anksčiau kiekvienais metais, nes anksčiau dalis žmonių persirgdavo ir tapdavo atsparūs. Taigi skiepai čia niekuo dėti, tokie aiškinimai neturi jokio mokslinio pagrindo“, – paaiškino mokslininkė.
Tiesa, tai, kad pats COVID-19 išsekina organizmą ir dėl to jis gali tapti imlesnis ir kitiems virusams, mediciniškai jau yra paaiškinama.
Lyginant su pernai, sergamumas tikrai žymiai labiau išaugo, bet jei lygintume su ikipandeminiais metais, tie skaičiai turbūt nėra labai didesni. Nes tikrai girdėdavome ir apie mirties atvejus nuo gripo, ir šiemet jau fiksuotos mirtys.
„Persirgimas bet kokia infekcija išnaudoja imuninės sistemos resursus, ypač jei kvėpavimo takų ląstelės būna labiau pažeistos. Bet šiaip vadinamosios koinfekcijos, kai vienu metu sergama keliais virusais, suaugusiems žmonėms pasitaiko labai retai. Taip dažniau nutinka vaikams ir tada jie sunkiau serga. O jei persirgome vienu virusu, imunitetas neapsaugotas nuo kito viruso, nes jie yra skirtingi. Tad jei žmogus yra imlus, tai jis bus imlus ir kitam virusui“, – dėstė A. Žvirblienė.
Laukia sunkus sezonas?
Pasiteiravus, ar galima prognozuoti, kad šiemet laukia daug sunkesnis sezonas, mat yra daugiau įvairiems virusams imlių tiek vaikų, tiek suaugusiųjų, pašnekovė priminė, kad dabar sergamumas dar nėra toks didelis, kaip atrodo.
„Dabar matoma tokia tendencija, ypač lyginant su pandemijos metais, kai buvo registruojama žymiai mažiau kitų kvėpavimo takų infekcijų. Ir nors dabar gal atrodo, kad augimas yra didelis, viskas priklauso nuo to, su kuo lyginsime.
Lyginant su pernai, sergamumas tikrai žymiai labiau išaugo, bet jei lygintume su ikipandeminiais metais, tie skaičiai turbūt nėra labai didesni. Nes tikrai girdėdavome ir apie mirties atvejus nuo gripo, ir šiemet jau fiksuotos mirtys. Tad, matyt, grįžtame į tą ankstesnę normą“, – kalbėjo imunologė.
Ji pridūrė, kad dabar daug realesnė situacija matoma dar ir dėl to, jog yra patobulėjusi diagnostika – stengiamasi akylai atskirti, kiek yra COVID-19, kiek gripo, net RSV atvejų: „Visų šių ligų simptomai yra labai panašūs ir neatlikus tyrimų vien pagal juos visiškai neįmanoma atskirti, kuris čia virusas.“
Gripas gali tapti „piktesnis“?
Paklausta, ar gali jau mums seniai pažįstamas gripas tapti „piktesniu“ ar net pandeminiu, A. Žvirblienė teigė, kad kol kas tam nėra mokslinio pagrindo.
„Tačiau virusas, be abejo, keičiasi. Per tuos dvejus metus, nepaisant to, kad jo saugojomės, gripo viruso evoliucija nesustojo, ir, jei lygintume su tuo, kas buvo prieš 3 metus, tai jis ženkliai pakitęs, evoliucionavęs. Todėl dar ir dėl to jį mūsų imuninei sistemai sunkiau atpažinti. Bet tas procesas nėra kažkaip intensyvesnis, tai natūrali viruso gyvavimo eiga“, – pabrėžė profesorė.
Pasak jos, kol kas sunku prognozuoti, kaip bus toliau, ar kiti metai jau bus lengvesni, mat viruso pokyčiai būna atsitiktiniai.
„Žinoma, kad gali atsitiktinai susiformuoti labiau virulentiški variantai. Galime prisiminti taip vadinamo kiaulių gripo pandemiją 2009 metais. Tada ji irgi labai grėsmingai atrodė, ir jauni žmonės labiau sirgo, buvo ir mirties atvejų. O prieš tai juk nebuvo jokių karantinų, virusas savaime pakito ir susiformavo labiau virulentiškas variantas.
Aišku, tos pandemijos būna skirtingo laipsnio, tad ir buvusią 2009 m. nelabai kas prisimena. Dabar gi mes turėjome kažką panašaus į tai, kokia buvo gripo pandemija prieš 100 metų. Tokios labai stiprios pandemijos nesikartoja taip dažnai“, – svarstė A. Žvirblienė.
Nuo gripo šį sezoną jau mirė 4 asmenys
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, nors gripo atvejų skaičius prieššventinę savaitę, lyginant su ankstesne savaite, padidėjo, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 ligos atvejų registruota mažiau.
Bendras sergamumo rodiklis buvo 1787,6 atvejo 100 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Ankstesnę savaitę šis rodiklis buvo pasiekęs 1843,5 atv. 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumas užfiksuotas Utenos apskrityje, didžiausias – Kauno apskrityje.
Taip pat pamažėjo savivaldybių, kuriose sergamumo lygis viršija epideminį, – praėjusią savaitę tokių buvo 28, ankstesnę savaitę – 32.
Didžiausi sergamumo rodikliai užfiksuoti Kazlų Rūdos savivaldybėje (3609,55 atv. 100 tūkst. gyventojų), Kėdainių rajone (2932,17 atv. 100 tūkst. gyventojų), Jonavos rajone (2889,77 atv. 100 tūkst. gyventojų), Panevėžio mieste (2732,88 atv. 100 tūkst. gyventojų), Marijampolės savivaldybėje (2694,82 atv. 100 tūkst. gyventojų).
Dėl gripo į ligonines paguldyti 235 asmenys, iš jų daugiau nei pusė (162) – vaikai (iki 17 m.). Intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydoma 13 asmenų, iš kurių 5 priklauso 2–17 m. amžiaus grupei. Taip pat jau fiksuotos 4 mirtys nuo gripo. Visos jos – Vilniaus apskrityje.
Kaip portalui tv3.lt patikslino NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė, 3 iš nuo gripo mirusių asmenų priklausė rizikos grupėms, tačiau nebuvo skiepyti. Vieno garbaus amžiaus asmens neišgelbėjo ir skiepai.
„Ankstesnės mirtys nuo gripo buvo registruotos virš 80 ir virš 90 metų asmenims. Prieššventinę, 51 metų savaitę fiksuoti 2 mirties atvejai nuo gripo. Mirė 83 m. ir 63 m. asmenys. Visiems mirusiems asmenims buvo nustatyta gripas ir pneumonija“, – nurodė ji.
Medikai įspėja: gripas šiemet ypač agresyvus, sergančiųjų dar daugės:
