Knarkimas – pašalinis įkvėpimo garsas, kurį sukelia minkštojo gomurio ir ryklės užpakalinės sienos audinių vibracija. Gydytoja pulmonologė M. Rugaitienė pasakoja, kad knarkimą sukelia dalinė viršutinių kvėpavimo takų obstrukcija, o visišką obstrukciją lydi apnėja.
„Knarkimas atsiranda įkvėpus ir retai gali išlikti iškvėpimo metu dėl pasipriešinimo viršutiniame aerodinaminiame trakte miego metu. Pašalinis įkvėpimo garsas – knarkimas – tai pasipriešinimo, kurį sukelia viršutinių kvėpavimo takų kolapsas, rezultatas“, – paaiškina ji.
Obstrukcinė miego apnėja
Gydytoja pastebi, kad kur kas dažniau knarkia tie žmonės, kurie kenčia nuo obstrukcinės miego apnėjos. Su šia būkle yra susijęs ir knarkimo garsas. Tačiau, pasak pašnekovės, ne visi knarkiantys turi obstrukcinę miego apnėją ir ne visi, turintys obstrukcinę miego apnėją, knarkia.
Kitos galimos knarkimo priežastys: padidėjusios tonzilės, polipai, adenoidai, lėtinė sloga, sinusitas, iškrypusi nosies pertvara, nutukimas. Visgi, viena pagrindinių ligų, apie kurią įspėją knarkimas, išlieka obstrukcinė miego apnėja.
„Obstrukcinė miego apnėja (OMA) yra sutrikimas, kuriam būdinga obstrukcinė apnėja, hipopnėja ir / arba su kvėpavimu susiję įvykiai, atsirandantys dėl pasikartojančio viršutinių kvėpavimo takų kolapso miego metu“, – paaiškina M. Rugaitienė.
Šiam sutrikimui atsirasti įtakos turi ir keli rizikos veiksniai:
1. Vyresnis amžius – obstrukcinės miego apnėjos paplitimas didėja nuo jauno suaugusio amžiaus iki šeštojo-septintojo dešimtmečio.
2. Vyriška lytis – šis sutrikimas yra maždaug 2-3 kartus dažnesnis vyrams nei moterims.
3. Nutukimas – obstrukcinės miego apnėjos rizika gerai koreliuoja su kūno masės indeksu (KMI). Vieno tyrimo metu nustatyta, jog 10 proc. svorio padidėjimas buvo susijęs su 6 kartus padidėjusia šio sutrikimo rizika.
Tikimybę susirgti obstrukcine miego apnėja didina ir kaukolės bei veido ar viršutinių kvėpavimo takų anomalijos. Įtakos lygiai taip pat turi ir rūkymas, kuris ne tik didina riziką, tačiau ir pablogina jaučiamus simptomus.
„Vieno tyrimo duomenimis, dabartiniai rūkaliai turėjo beveik 3 kartus didesnę tikimybę sirgti obstrukcine miego apnėja nei buvę rūkaliai arba niekada nerūkiusieji“, – priduria gydytoja pulmonologė.
Obstrukcinę miego apnėją išduoda ne tik knarkimas – dauguma pacientų taip pat skundžiasi ir mieguistumu dienos metu. Visgi, mieguistumą reikėtų atskirti nuo nuovargio:
„Nuovargis apibrėžiamas kaip subjektyvus fizinės ar psichinės energijos trūkumas, kurį asmuo suvokia kaip trukdantį įprastai ir norimai veiklai. Siekiant palengvinti šių būklių atskyrimą, pacientas apklausiamas naudojant „Epworth“ mieguistumo skalę.“
M. Rugaitienė pabrėžia, kad knarkiantys asmenys į specialistus turėtų kreiptis ne tik susidūrę su knarkimu, tačiau ir pajutę kitus su juo susijusius požymius – šniokštimą; apnėjos periodus; tylos periodus, po kurių seka garsus knarkimas; neramų ar labai gilų miegą; rytinį galvos skausmą.
„Visi šie išvardinti simptomai yra dažni obstrukcinės miego apnėjos požymiai. Verta pridurti, kad šis sutrikimas didina insulto, infarkto bei staigios mirties riziką“, – įspėja pašnekovė.
Kaip atsikratyti knarkimo?
Susidūrus su knarkimo problema, visuomet svarbu išsiaiškinti jo atsiradimo priežastį. Tai nustatyti padeda gydytojo otorinolaringologo konsultacijos bei polisomnografijos tyrimas. Kiekvienu atveju knarkimo gydymas yra parenkamas individualiai, atsižvelgiant į žmogų kankinančią problemą.
Anot LSMU Kauno ligoninės Konsultacijų poliklinikos pulmonologės Margaritos Rugaitienės, knarkimo gydymas yra kelių skirtingų tipų – konservatyvus ir operacinis.
„Konservatyvus gydymas – kūno svorio mažinimas, tabako ir alkoholio vengimas, pozicinė terapija. Knarkimą galima bandyti gydyti vidiniais arba išoriniais nosies landas plečiančiais prietaisais, kvėpavimo takus plečiančiais burnos įtaisais, naudoti teigiamo kvėpavimo takų slėgio (CPAP) aparatus“, – paaiškina konservatyvaus gydymo būdus pašnekovė.
Jeigu problemos išspręsti nepadeda anksčiau minėti gydymo būdai, knarkimą gydyti galima ir chirurginiais metodais, tokiais kaip: uvuliopalatofaringoplastika, radiodažnumine ar lazerine minkštojo gomurio termoabliacija, tonzilektomija.
Tačiau gydytoja M. Rugaitienė pabrėžia – vieno gydymo, kuris pašalintų knarkimą visiems pacientams, nėra. Be to, gydytoja pastebi, kad dažniausiai knarkiantys žmonės apie turimą bėdą nesužino iki tol, kol apie tai nepraneša artimieji. Jie ima skųstis dėl nekokybiško miego, prastėja jų gyvenimo kokybė, psichologinė sveikata.
Pasiteiravus, į kokius knarkimo požymius turėtų dėmesį atkreipti šalia knarkiančio asmens miegantys asmenys, gydytoja pulmonologė pažymi:
„Labai svarbu atkreipti dėmesį į knarkimo garsumą bei kvėpavimo sustojimą miegant, tokių epizodų trukmę ir dažnį.“
Neretai, susidūrę su šeimos nario knarkimu, artimieji imasi įvairiausių priemonių – naudoja ausų kištukus, miega su ausinukais ir panašiai. Visgi, esant problemai, čia ir dabar gali padėti pozicinė terapija – miegojimo padėties keitimas.
„Kad pavyktų nuolat kontroliuoti paciento miegojimo padėtį ant šono, kartais į naktinius rūbus, ties nugara, yra įsiuvamas teniso kamuoliukas, kuris sukelia didelį diskomfortą, netgi skausmą, pasivertus ant nugaros.
Žinoma, norint atsikratyti knarkimo reikėtų nepamiršti bei vengti koreguojamųjų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, rūkymo, viršsvorio“, – nusišypso gydytoja.