Eglutę surado, į Teatro aikštę atgabeno, papuošė ir surengė jos įžiebimo šventę Savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusi VšĮ „Klaipėdos šventės“. Pasak įstaigos kūrybos vadovės Dalios Grikšaitės, gyvos eglutės tradicija tęsiama jau ketvirtus metus. Šiais metais eglutę klaipėdiečių šventei padovanojo Igoris ir Svetlana Stepanovai.
Vakarietiška tradicija
„Laikomės vakarietiškos tradicijos puošti gyvą medį. Puošiame taip, kad išryškėtų natūralus kankorėžiais išsipuošusios eglės grožis, apgaubiame ją tik jaukia švieselių skara.
Mūsų siekis - sukurti jaukią, estetišką atmosferą Teatro aikštėje, kad joje būtų ką veikti, šviesu ir gera žmonėms. Šiais metais greta kalėdinės eglės gruodžio 7 d. bus atidaryta ir nuolat veiks čiuožykla, vaikai jau gali pasisupti ant karuselės, kalėdiniuose nameliuose galima įsigyti šiltų gėrimų, saldumynų", – sakė D. Grikšaitė.
Pašnekovė prisipažino mačiusi įvairius komentarus ir dėkoja tiems žmonėms, kurie sugeba suprasti ir pasidžiaugti tikrais dalykais, o kritikams ji pasiūlė kitąmet dalyvauti konkurse ir surengti eglės įžiebimo šventę.
Džiaugiasi įvairove
Dailininkė, etnologijos mokslų daktarė Elena Matulionienė priminė, kad nuo seno eglutės buvo puošiamos namuose, o ne miestų aikštėse.
„Žmonės pindavo advento vainiką, o Kūčių dieną parsinešdavo eglutę į namus, kad namuose pasklistų miško kvapas. Puošti eglutę buvo šeimos, o ne bendruomenės tradicija.
Lauke gyva eglė būdavo puošiama miške ir jos puošmenos būdavo įvairios daržovės, skirtos miško žvėrims. Namuose eglutę puošdavo šiaudiniais žaisliukais. Gal ir gražiai tokie atrodytų ant eglės miesto aikštėje, tačiau pirmas vėjas juos nupūstų. Man asmeniškai labai patinka gyva Klaipėdos eglė ir jos papuošimas.
Labai laukiu čiuožyklos, nes ledas ir sniegas Klaipėdoje yra tikras žiemos skonis, kurio mes pastaraisiais metais stokojame“, – savo nuomonę dėstė E. Matulionienė.
Geranoriškai pašnekovė atsiliepė ir apie Vilniaus, Kauno egles. „Vilnių reikėtų pagirti už atrastą gražią eglės papuošimo kompoziciją ir pavyzdį, kaip kasmet, neišradinėjant dviračio iš naujo, nustebinti. Įdomi savo kitoniškumu ir Kauno eglė. Manau, kad visų miestų eglės savaip gražios, kodėl nepasidžiaugti jų įvairove“, – linkėjo E. Matulionienė.
Provincialumo įspūdis
Dalininkas, dizaineris Anatolijus Klemencovas, ne kartą kūręs šventinį uostamiesčio veidą, neslėpė nusivylimo Klaipėdos miesto eglės papuošimu. „Pirmiausia į akis krenta proporcijos. Parinkta eglė yra per maža Teatro aikštei.
Eglės papuošimas lemputėmis, mano nuomone, – formalus. O zuikučiai iš faneros per eglės įžiebimą „visai pribaigė". Provincialu ir naivu“, – žodžių į vatą nevyniojo menininkas.
A. Klemencovas siūlytų, užuot kasmet po medį kirtus, geriau centrinėje miesto aikštėje pasodinti gyvą eglę, kad kiekvienas klaipėdietis galėtų ją palaistyti, ja rūpintis, gal ir per Kalėdas papuošti.
„Mano supratimu, Kalėdų eglės papuošimas turėtų būti vizualus smūgis, netikėtas meninis sprendimas, kuris nustebintų žmones“, – sakė dailinininkas.
Įsprausta į kampą
„Kiek žmonių, tiek nuomonių. Man patinka, kad Teatro aikštėje šviesu, jauku, gražu. Eglės kukli estetika man priimtina, tačiau daugelis žmonių nori efekto, kažko ypatingo.
Lyginti, kritikuoti geba visi, tačiau reikia suprasti, kad Klaipėdoje ir oro sąlygos specifinės, bet kaip eglės nepapuoši, pirma audra nuvers“, – sakė Eduardo Balsio menų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja dailei Jūratė Kavaliauskienė.
Pašnekovė priekaištų turėjo tik kalėdinių elementų išdėliojimui Teatro aikštėje. „Pati aikštė yra labai graži, norisi jos grožį išryškinti taip, kad vos įėjus į aikštę kiltų nuostaba.
Dabar įėję į aikštę iš senamiesčio, pirmiausia atsitrenkiame į kalėdinius namelius ir ne iš gražiosios fasadinės jų pusės. Eglė atrodo lyg įsprausta į kampą", – svarstė J. Kavaliauskienė.
E. Balsio gimnazijos atstovė pažymėjo, jog bendruomenės įtraukimas į švenčių organizavimo, puošimo procesą taip pat labai svarbus.
„Pernai buvo labai šauni iniciatyva skirti 100 gyvų eglučių Lietuvos šimtmečiui, jas puošė ir toliau jomis rūpinasi Klaipėdos ugdymo įstaigos.
Gaila, kad šiais metais Atgimimo aikštė palikta tuščia ir neatrasta būdų, kaip įtraukti bendruomenę. Kita vertus, jeigu mylime savo miestą, tai pasipuoškime bent savo langus, balkonus, kiemus, vitrinas ir džiaukimės švente“, – ragino J. Kavaliauskienė.
