Kalbėdamas apie vaikų vakcinaciją Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas pažymėjo, kad tai – ypač jautri tema, todėl ragino pasitikėti mokslinėmis draugijomis ir jų rekomendacijomis.
„Ir kai kartais žmonės, kurie net neturėdami medicininio išsilavinimo, kalba apie medicininius dalykus, tai [reikėtų] priimti kaip asmeninę nuomonę“, – sakė jis.
R. Kėvalas pabrėžė, kad vienas esminių dalykų, gelbstinčių vaikų gyvenimus – tai vakcinos ir švarus vanduo.
„Kiekvienais metais tai išgelbsti nuo 2 iki 3 milijonų. Ir šių metų rugpjūčio 23 dieną Europos pediatrų akademija su dar 29 Europos šalių pediatrų mokslinėmis draugijomis priėmė tokį mokslinį sutarimą, kad informacinės RNR vakcinos yra saugios ir efektyvios imunizuoti vaikus nuo 12 iki 18 metų. Atitinkamą nutarimą ir pareiškimą priėmėme mes, Lietuvos pediatrų draugija“, – po Sveikatos ekspertų tarybos susitikimo su prezidentu kalbėjo vaikų gydytojas.
Ragina pamiršti, kad COVID-19 pandemija – ne vaikų problema
Anot jo, vienas pagrindinių rekomendacijos skiepyti argumentų – reikia pamiršti, kad vaikai serga lengvai ir kad COVID-19 pandemija nėra vaikų problema.
„Matome skaičius, kad nuo keletos procentų pirmų bangų metu iki kartais ketvirtadalio, trečdalio naujų atvejų yra vaikai, kurie jau šimtais patenka į ligonines. Multisisteminis uždegiminis sindromas, apie kurį jau yra daug kalbama, sunkūs miokarditai netgi po asimptominių formų. Jau nekalbu apie vieną kertinių vaikams padarytą žalą dėl kontaktinio mokymosi ilgo nebuvimo. Priminsiu, Lietuva buvo viena iš nedaugelio pasaulio šalių, kur nuotolinis mokymasis vyko apie 40 savaičių“, – komentavo R. Kėvalas.
Kaip nurodė jis, rugsėjo–spalio mėnesiais, remiantis tiek Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro, tiek Skandinavijos duomenimis, buvo nutarta, kad 12–18 m. vaikams reikėtų skirti „Pfizer-BioNTech“ gamintojo vakciną.
„Nes vienas iš šalutinių vakcinos poveikių [miokarditas] pasitaiko rečiau, nei vakcinuojat „Spikevax“ („Moderna“) vakcina. Atitinkamai Lietuvos draugija pakeitė šią rekomendaciją“, – pažymėjo gydytojas.
30 didesnė miokardito tikimybė net persirgus lengvai
Kalbėdamas apie vieną galimą vakcinos šalutinį reiškinį – miokarditą, profesorius siūlė įsidėmėti vieną paprastą skaičių.
„Susirgti miokarditu persirgus net asimptomine forma 12–18 m. vaikams yra 30 kartų didesnė tikimybė negu po vakcinacijos. Taigi norėdami išvengti šios komplikacijos, turime atsiminti šitą faktą.
Taip, galbūt per mažai yra kalbama apie pašalinį poveikį, galbūt tėvai kartais yra įgąsdinti netinkamos informacijos, tačiau mano paminėtas miokarditas pasitaiko dažniausiai paaugliams berniukams dėl tam tirtų fiziologinių ypatumų“, – komentavo R. Kėvalas.
Anot jo, matomi skirtingi įvairūs duomenys iš skirtingų šalių, tačiau bent Kauno klinikose gydyti vos 3 vaikai, kuriems po vakcinos pasireiškė miokarditas.
„Įvairių šalių duomenimis, yra labai skirtingai, Kanadoje yra 22 atvejai iš 1 mln., Izraelis atliko didžiulę studiją, kur 2 atvejai iš 100–150 tūkst. Tai tie skaičiai labai įvairūs, mes savo klinikoje turėjome tris tokius atvejus. Tačiau visiems jiems nereikėjo jokio gydymo, nebuvo jokių liekamųjų reiškinių.
O su multisisteminiu sindromu mes turėjome dešimtis ligonių, nemaža dalis iš jų gulėjo intensyvios terapijos skyriuje, reikėjo labai agresyvaus gydymo net su gyvybinių funkcijų palaikymu. Ir tik dėka profesionalaus arbo šiandien galime pasidžiaugti nuliniu mirštamumu, ko, deja, kitose šalyse nėra“, – konstatavo Vaikų ligų klinikos vadovas.
Liekamieji reiškiniai vargina ir iki 40 proc. vaikų
Kartu jis pridūrė, kad ne mažesnė bėda, su kuo tenka susidurti mažiesiems pacientam – liekamieji pokovidiniai reiškiniai.
„Su kuo praktiškai kiekvieną dieną tenka susidurti konsultuojant poliklinikoje – vadinamasis pokovidinis sindromas. Anksčiau buvo galvojama, kad jis gali būti tik persirgus suaugusiems, bet pasitaiko ir vaikams.
Štai italų mokslininkų duomenimis, jis gali būti net iki 40 proc. ir užtrunka iki 4–6 mėnesių. Tai – būklė, praktiškai destabilizuojanti vaiko gyvenimą, mokymąsi, kognityvines funkcijas su didžiule puokšte nusiskundimų. Ir tai yra didžiulė problema“, – neslėpė jis.
Paklaustas, kiek vaikų, sunkiai sergančių COVID-19, turi gretutinių, ligų, R. Kėvalas sutiko, kad lydinčios ligos apsunkina paciento būklę. Dėl to ir iš Europos regiono Jungtinė Karalystė, Norvegija ir Ukraina šiandien skiepija tik tuos vaikus, kurie turi gretutines ligas.
„Tačiau absoliuti dauguma vaikų, patekusių į intensyviosios terapijos skyrių ar mūsų ligoninę, neturėjo gretutinių ligų“, – pastebėjo gydytojas.
Kas trečias COVID-19 atvejis fiksuotas tarp vaikų
Kalbėdamas apie vaikų sergamumą COVID-19, LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas po susitikimo su prezidentu nurodė, kad jei pernai rudens metu vaikų nuo 0 iki 19 metų procentas tarp visų naujų atvejų sudarydavo 6–7, tai šiemet šis skaičius siekdavo daugiau nei 30 proc.
„Po vaikų atostogų šis procentas yra kiek pakritęs ir, jei pažiūrėsime praėjusios savaitės duomenis, vaikai sudarė apie ketvirtadalį visų naujų atvejų, taigi 25 proc.“, – komentavo profesorius.
Taip pat jis pateikė skaičius, kad jei nuo praėjusių metų kovo mėnesio iš viso dėl kovido stacionare buvo gydyta 39 tūkst. asmenų, iš jų 1222 buvo vaikai.
„Taigi iš visų stacionarizuotų asmenų dėl COVID-19 vaikai sudarė 3 proc. Ir jei pasižiūrėtume paskutinius du mėnesius, per tą laikotarpį stacionare gydyti 405 vaikai. Taigi matome, kad vaikai tikrai serga ir jų gydymui reikalinga stacionarinė pagalba“, – apibendrino jis.
Tuo metu per visą pandemijos laikotarpį reanimacijos-intensyvios terapijos skyriuose (RITS) gydyta 6200 asmenų, iš jų 177 sudarė vaikai. „Tai vėl panašus procentas – apie 3 proc. visų gydytų pacientų RITS. Per pastaruosius du mėnesius reanimacijos pagalbos prireikė 52 vaikučiams dėl COVID-19“, –lygino jis.