Susipažinkite su keturmete Mėta, būtent ši nuostabi mergaitė yra antroji paramos renginio „Išsipildymo akcija 2019“ herojė. Ir nors jau netrukus susipažinti su šia keturmete galės visi TV3 televizijos žiūrovai, šiandien pristatome jos istoriją ir mūsų portalo skaitytojams.
Mėta į šį pasaulį pasibeldė prieš keturis metus ir kaip tuomet atrodė, ji buvo visiškai sveika naujagimė ir jokie gydytojai neįtarė, kad jau po kelių metų Mėtai gali pasireikšti itin klastinga liga.
Visada vargino dideli pilvo skausmai
Kaip dabar prisimena Mėtos mama Vitalija, galbūt jau nuo pat gimimo buvo tam tikrų ženklų, kurie galėjo signalizuoti apie šeimos laukiančią ligą.
„Mėtos liga yra įgimta. Iš tikrųjų nuo pat gimimo liga siuntė tam tikrus požymius, tik matyt, kai nežinai, tuomet ir neįtari. Išeinant iš ligoninės po gimdymo, aš dar vyrui stebėjausi Mėtos įdegiu.
Ji gimė vasarą ir buvo tokia įdegusi. Žinoma, sakytų vaikiška gelta, normalu, bet tuo metu man ji atrodė tikrai per tamsi“, – tv3.lt portalui pasakoja Vitalija.
Po kurio laiko mažametė buvo atvežta į ligoninę. Tuomet mergytę vargino dideli pilvo skausmai ir vėmimai dienos metu. Tačiau tą kartą medikai Mėtai įtarė tik virusą ir paleido gydytis namo.
„Mėtą dažnai kamuodavo pilvo skausmai, buvome pripratę, kad per atostogas teks apsilankyti ligoninėse dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Pilvo skausmai kamavo, kol galiausiai išaiškėjo tikroji problema“, – sako Mėtos mama.
Tėvai išgirdo itin retą diagnozę
Galiausiai lemtinga diena išaušo, likus vos mėnesiui iki trečiojo Mėtos gimtadienio. Tą dieną Vitalija prisimena ir dabar – šeima buvo neseniai atsikėlusi, ruošėsi vesti Mėtą į darželį. Staiga mergytė nei iš šio, nei iš to vieną akimirką susiėmė už pilvo ir pradėjo verkti, kartoti, kad jai skauda pilvuką.
Išgėrus vaistų, pilvo skausmai vis tiek niekur nedingo, todėl šeima nedelsiant nuvažiavo pas šeimos gydytoją, kuri juos nusiuntė į VUL Santaros klinikas. Čia atlikus echoskopiją medikai galėjo pasakyti tik tiek – „Turime jums nelabai gerų žinių“.
Po echoskopijos, mergytė buvo paguldyta į ligoninę ir jai buvo atliktas detalesnis tyrimas magnetiniu rezonansu. Tyrimai parodė itin retą ir klastingą diagnozę – tulžies latakų cista. Taip skamba Mėtos diagnozė, kurią paprastai būtų galima paaiškinti taip – tai cista, kuri sukelia tulžies nutekėjimo problemas, taip pat pažeidžia kepenis ir laikui bėgant gali net supiktybėti.
Tokia cista yra gydoma labai sudėtinga rekonstrukcine operacija, kurios metu pašalinama tulžies latakų cista kartu su visais tulžies latakais, tulžies pūsle. Jos metu yra suformuojama jungtis tarp kepenų ir žarnos. Ši liga yra priskiriama retai ligų grupei, tai įgimta liga.
„Galiausiai tai pasibaigs vėžiu“
Mėtos mama Vitalija sako, kad nors medikams ir pavyko greitai nustatyti tikslią Mėtos diagnozę, vis dėlto ši liga tyliai slėpėsi net trejus metus. Po išgirstos diagnozės, medikai mergaitės tėvams paaiškino, kad ši liga nors ir reta, dažniausiai išryškėja dar kūdikystėje arba būtent per trečiąjį gimtadienį.
„Išgirdus diagnozę, iš tiesų buvo labai sunku, bet galbūt padėjo tai, kad mes kartu su vyru nei sekundei nepraradome optimizmo. Kai Mėtai atliko magnetinį rezonansą, atėjęs gydytojas pasakė, kad niekuo negali padėti, kad visą gyvenimą gersime vaistus ir tikriausiai kažkada tai pasibaigs vėžiu, cista supiktybės“, – lemtingas akimirkas dabar atkuria Vitalija.
Tačiau šeima nenuleido rankų, nepasidavė niūriai medikų prognozei ir visais įmanomais būdais ieškojo išeičių. Taip Mėta kartu su savo tėvais pakliuvo į VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės chirurgo Arūno Strumilos rankas. Būtent jis prižadėjo tėvams padaryti viską, kad tik pavyktų pašalintą cistą, susidariusią Mėtos tulžies latakuose.
Magišką dieną – stebuklą sukūręs A. Strumila
Tokios tulžies latakų cistos gydymas yra vienintelis – operacinis. Visame pasaulyje šiuo metu yra pereinama prie minimaliai invazinio gydymo būdo – laparoskopijos, nes po tokios operacijos sumažėja komplikacijų rizika ir vaikas greičiau sveiksta.
Būtent pirmąją tokio tipo operaciją Lietuvoje laparoskopiniu būdu, be atviro pjūvio, Mėtai atliko vaikų chirurgas Arūnas Strumila. Stebuklingą dieną – 2018 metų rugpjūčio aštuntąją, Mėtai buvo atlikta operacija, kuri truko net šešias valandas ir buvo labai sudėtinga, bet ypač sėkminga.
„Dabar Mėta yra visiškai sveika. Tačiau neturi nei tulžies latako, nei pačios tulžies puslės. Jai iš žarnų buvo suformuotas lankas, kuris yra tiesiai pajungtas su kepenimis tulžies nutekėjimui. Mūsų šeima negali būti labiau dėkinga gydytojui A. Strumilai“, – sako Mėtos mama.
Kiti nustemba, sužinoję apie ligą
Kadangi Mėtai operacija buvo atlikta laparoskopiniu būdu, todėl mergaitės sveikimo procesas taip pat buvo ganėtinai lengvas. Mergaitė tris dienas praleido reanimacijoje, daugiau nei savaitę gulėjo ligoninėje ir jau rugsėjo pirmąją galėjo keliauti į darželio šventę sveika ir laiminga.
Dabar Mėta visiškai nesiskiria nuo savo bendraamžių, priešingai, žmonės, kurie išvysta Mėtos istoriją „Išsipildymo akcijos“ reklamos metu, net gi nustemba – „Ar Mėta serga?“.
„Visiems būna labai didelis siurprizas, kai jie sužino apie Mėtos ligą. Būna, kad pamato per televiziją ir klausia, ar jai viskas gerai. Vienintelis dalykas, kuo skiriamės nuo kitų, tai tas, kad nuolatos tikrinamės ir turime prižiūrėti Mėtos maistą“, – pasakoja pašnekovė.
Dievina aukštakulnius ir ilgus plaukus
Mėtos mama džiaugiasi, kad ji – iš tiesų aktyvi keturmetė. Mergytė mėgsta sportuoti, todėl lanko gimnastiką ir plaukimą. Taip pat jai labai patinka piešti, o ypač mergytė mėgsta puoštis.
„Mėta be galo mėgsta puoštis. Ji yra išsiprašiusi namuose turėti ir aukštakulnius, tai dažnai mėgsta pavaidinti namuose, kad eina į šventę. Ypač jai patinka šukuoti plaukus, jie būtinai turi būti nesurišti ir ilgi. Kartais bandau ją įtikinti, kad reikėtų plaukučius patrumpinti, bet ji atsako, kad trumpinti jų negalima“, – juokiasi Mėtos mama.
Nors dabar keturmetė yra visiškai sveika, vis dėlto visi jos aplinkiniai žmonės, darželio auklėtojos yra perspėtos, kad kartais mergytei gali suskausti pilvą. Nors kaip dabar patikina Vitalija – skausmai vargina vis rečiau ir rečiau.
Taip pat mergaitei kas pusmetį yra atliekami tyrimai. Mat labai svarbu yra sekti, kad operuota vieta nebūtų pažeista ir tulžies nutekėjimas vyktų sklandžiai.
Minimalus invazinis būdas
Santaros klinikų vaikų ligoninėje naujagimiams per metus atliekama apie 90–100 operacijų dėl įvairių įgimtų ligų. Apie 60–70 operacijų atliekama minimaliai invaziniu būdu. Turint naują įrangą, šis skaičius dar didėtų.
Vyresniems vaikams vaikų ligoninėje per metus atliekama apie 400 įvairių minimaliai invazinių operacijų. Dar ši aparatūra leistų pradėti naujas operacijas vaikų neurochirurgams.
Neuroendoskopija yra gerokai saugesnis ir mažiau invazyvus taktikos pasirinimas, sumažinantis operacijos apimtį, palengvinantis sveikimą tokiems pacientams. Šios sistemos pagalba, su kamera troakare, galima apžiūrėti sunkiai pasiekiamas vietas, tokiu atveju chirurgas gali būti įsitikinęs, kad darinius galvos smegenyse pašalino radikaliai.
Tokia chirurginė taktika jau yra tapusi kasdienybe daugelyje neurochirurgijos centrų visame pasaulyje. Vaikų ligoninėje, įvertinus dabar gydomų pacientų skaičių, epidemiologinius duomenis, per metus galėtų būti operuojama iki 50 pacientų ir jiems atliekama iki 100 neuroendoskopinių operacijų.
Vaikų ligoninei Santariškėse reikalinga nauja, didelės raiškos laparaskopinė įranga. Jos pagalba galima tiksliau ir geriau atlikti sudėtingas operacijas. Kaina nuo 100.000,00–120.000,00 €.
