Vasariški iškylų malonumai neretai virsta pavojingomis situacijomis, kai laužai ar griliai užkuriami skubotai ir neatsargiai. Degiųjų skysčių naudojimas dažnai tampa lemiamu veiksniu – vos viena kibirkštis gali baigtis rimtu sužeidimu. Gydytojas pataria, kaip išvengti nelaimės.
Degieji skysčiai – didesnis pavojus, nei gali atrodyti
Dažnai galime išgirsti, jog vienas didžiausių pavojų vasaros sezonu, dėl kurios galima atsidurti ligoninės priimamajame – degiųjų skysčių naudojimas. „Taip, tai viena iš pagrindinių priežasčių“, – apie jų keliamą pavojų sako gydytojas.
„Vasarą, kai prasideda iškylos, kepsninės, stovyklavimai gamtoje, žmonės dažnai naudoja degiuosius skysčius – benziną, spiritą, žibalą – norėdami greičiau užkurti laužą ar grilį. Deja, šis „greitesnis būdas“ dažnai tampa pavojingiausiu.“
Pasak M. Liubausko, didžiausias pavojus slypi ne pačiame skystyje, o nuo jo kylančiuose garuose:
„Kai skystis liejamas ant karštų žarijų ar liepsnos, jo garai gali užsiliepsnoti netikėtai – labai staigiai ir intensyviai. Stovint per arti laužo arba laikant degiojo skysčio butelį rankoje, liepsna gali persimesti tiesiai ant žmogaus.
Tokie nudegimai neretai apima rankas, krūtinę, veidą, kaklą. Kartais nukenčiama net nuo mažo kiekio, nes reakcija vyksta akimirksniu, o intensyvumas būna didelis.“
Ką daryti ir ko labiausiai vengti?
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad svarbiausia – atsargumas ir žinojimas, kaip elgtis su ugnimi: „Pirmiausia – reikia suprasti, kad degiųjų skysčių naudojimas laužui ar griliui įkurti yra potencialiai pavojingas reikalas, todėl būtina elgtis atsargiai.“
„Negalima pilti degiojo skysčio ant dar karštų žarijų ar, dar blogiau – ant jau degančios liepsnos. Net jei atrodo, kad ugnis užgeso, temperatūra gali būti pakankama garams užsidegti“, – pasakoja M. Liubauskas.
Taip pat jis įspėja: „Negalima laikyti degiojo skysčio talpos arti liepsnos. Net jei talpa atrodo sandari, karštis gali padidinti slėgį viduje ir sukelti sprogimą ar skysčio nutekėjimą.
Taip pat nepatartina degti laužą vėjuotą dieną – vėjas gali pakeisti liepsnos kryptį ar sukelti netikėtą užsidegimą aplinkoje.“
Dažniausios klaidos
Anot gydytojo M. Liubausko, viena dažniausiai daromų klaidų – benzino naudojimas vietoje specialių laužams skirtų priemonių. Benzinas ypač pavojingas, nes jo garai greitai pasklinda ir gali sprogti net už kelių metrų nuo ugnies šaltinio.
„Kita klaida – skysčio pylimas tiesiai iš butelio, neįvertinant, kad liepsna gali persimesti į jį. Dar viena – bandymas „pagreitinti“ degimą, kai ugnis nesikuria taip, kaip tikėtasi. Tada žmonės pradeda eksperimentuoti su degiais skysčiais, nors jų naudoti visiškai nereikia“, – tęsia gydytojas.
Pasak jo, dažnai pasitaiko ir kitų pavojingų situacijų: „Taip pat neretai pasitaiko atvejų, kai žmonės per arti laužo ar grilio, neturi tinkamos apsaugos, naudoja netinkamas pirštines ar liečia įkaitusius metalinius paviršius.“
Ypač svarbu pasirūpinti vaikų saugumu. „Neatsakingas elgesys su vaikais – kai jie paliekami šalia laužo be priežiūros arba mato, kaip suaugusieji neatsakingai pila skystį į liepsną – formuoja pavojingą elgesio modelį“, – teigia gydytojas.
Ne tik ugnis: kiti vasaros pavojai
Gydytojas pažymi, kad vasarą nudegimų priežastys neapsiriboja tik griliais ar laužais.
„Saulės nudegimai – ypač dažni pirmomis šiltomis dienomis. Žmonės per ilgai būna saulėje be apsaugos, nepasitepa kremu nuo saulės arba renkasi nepakankamą SPF“, – atskleidžia jis.
Taip pat, pasak jo, dažnos yra ir grilio nelaimės – žmonės nudega liesdami įkaitusią grilio rankeną, groteles ar net maistą, kuris išbėga karštas. Dažnai tokios traumos įvyksta dėl neatsargumo ar skubėjimo.
Taip pat fejerverkai bei petardos, nors labiausiai siejami su Naujaisiais metais, vis tiek dažnai naudojami ir vasaros švenčių metu. Netinkamai paleistas fejerverkas ar sprogstamoji petarda gali sukelti rimtų nudegimų ar net sprogstamąją traumą.
Dar vienas retai įvertinamas pavojus vasaros metu – stipriai įkaitusios automobilio sėdynės bei diržų sagtys. Šie gali nudeginti odą bet kam, tačiau ypač – mažiems vaikams bei žmonėms su jautria oda.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
