Martynas šeimoje ne vienintelis ugniagesys gelbėtojas – priešgaisrinėje tarnyboje dirba jo tėtis ir senelis. Tačiau, kaip pasakoja pašnekovas, noras tapti ugniagesiu atėjo savaime.
„Iš tėčio ar senelio spaudimo nebuvo. Vienintelė man vaikystėje padaryta įtaka, greičiausiai, buvo dėl to, kokie pasitempę jie buvo ir kaip šauniai atrodė. Būdamas mažas su seneliu ėjau į gaisrinę, įspūdį padarydavo raudonos didelės mašinos“, – prisimena ugniagesys gelbėtojas.
Naujokai priimami šiltai
Anot ugniagesio Martyno, visi naujokai priešgaisrinėje tarnyboje darbą pradeda su baime, bet vėliau supranta, kad ugniagesių komanda yra antra šeima, kolegos pasitiki vieni kitais.
„Ugniagesiai, atėję iš ugniagesių mokyklos, jau būna įgavę nemažai teorinių ir praktinių žinių, tad gali nepasimesti tam tikruose įvykiuose. Bet jeigu atsiranda problemų ar kyla klausimų, visada yra pagalba, mentoriavimas, galima pasikonsultuoti“, – sako pašnekovas.
Darbo gaisrinėje užtenka visiems
Ugniagesiai yra skirstomi pagal pareigybes: gali būti narai, aukštalipiai. Komandoje yra gelbėjimo darbų vadovas, tačiau tarp paprastų ugniagesių pasiskirstymo nėra, visi prisideda kaip gali ir dirba įvairiai. Pašnekovas sako, kad darbe mėgsta daryti viską, kas nekelia didelio pavojaus žmogaus gyvybei.
„Negalėčiau išskirti mėgstamiausios veiklos, nes vis tiek kažkam tai yra nelaimė. Kaip sakoma, būtų geriau, jei iškvietimų nebūtų“, – pasakoja Martynas.
Kaip teigia ugniagesys, gaisrų gesinimas greičiausiai net nėra pirmoje vietoje pagal iškvietimus – dažniau tenka vykdyti gelbėjimo darbus avarijose, gelbėti žmonės iš užsitrenkusių butų.
Paklausus, ar nebūna dienų, kuomet atvykus į gaisrinę darbuotojai visą dieną ilsisi ir geria kavą, ugniagesys Martynas nusijuokia – veiklos gaisrinėje visada yra.
„Kai nesame išvažiavę į iškvietimus, komandose turime griežtą dienotvarkę, į kurią įeina įrangos priežiūra, teorinių žinių gilinimas, profesinių ir fizinių įgūdžių tobulinimas. Kavą galime gerti nuo 18 valandos, bet tada jau neapsimoka“, – šypsosi pašnekovas.
Problemas sprendžia kartu
Nors ugniagesių darbas laikomas vienu pavojingiausių, pašnekovas atskleidžia, kad pradėti dirbti priešgaisrinėje tarnyboje nėra labai sunku, nes į ugniagesiai yra itin gerai paruošiami ugniagesių gelbėtojų mokykloje. Ne mažiau svarbus įrankis kovojant su stresu esant gaisre – pasitikėjimas.
„Man besimokant labai gerai įsiminė dėstytojo posakis „Gaisrinėje herojų nereikia, reikia žmonių, kurie moka klausytis ir dirbti kartu“. Pasitikėjimas vienas kitu padeda nepasimesti ir išlaikyti šaltą protą“, – pasakoja ugniagesys.
Darbas gaisrinėje yra sunkus ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Ugniagesiams pasitaiko, kad nespėja laiku atvykti į iškvietimą, tenka susidurti su mirtimi. Pašnekovas teigia, kad geriausias įrankis kovoje su sunkiomis emocijomis – bendravimas su kolegomis:
„Darbo metu išmoksti nepainioti savo emocijų su turima pareiga padaryti viską, kad neužgestų žmogaus gyvybė. Tačiau jei taip atsitinka, o realybė yra tokia, kad pasitaiko visko, reikia suprasti, kad visi mes visi esame tuose pačiuose batuose, todėl vienas kitą puikiai suprantame“, – atvirauja ugniagesys Martynas.
Įsimintina gelbėjimo operacija
Per tris darbo metus ugniagesiui dėl didelio masto ir pavojaus labai įsiminė gaisras „Žalvaryje“, tačiau ugniagesys juokiasi, kad visgi įvykis, kuris įstrigo labiausiai, buvo katino gelbėjimas iš medžio.
„Kačiukas buvo labai mažas, visko labai bijojo ir kilo aukštyn į medį. Reikėjo pilnos gelbėjimo operacijos, net išsikvietėme autokopėčias. Buvo gana sudėtinga, bet šypsenos ir džiaugsmas, su kuriuo pasitiko gyvūnų prieglaudos darbuotojai, atpirko visas pastangas“, – šypsosi pašnekovas.
Autorius: Miglė Tamošiūnaitė, praktikantė
