Bežiūrint senas Rasos fotografijas, akis iš karto pritraukia plati šviesiaplaukės moters šypsena. Visose nuotraukose moteris apsupta savo vaikų, atrodo laiminga ir sveika kaip niekada anksčiau.
Dar prieš penkerius metus, Rasa net nebūtų įtarusi, kad šiandien jai reikės aplinkinių pagalbos, norint įveikti kovą su itin klastinga liga – vėžiu. Lyg to būtų maža, sužinojęs žmonos diagnozę, jos vyras ją paliko ir išėjo pas kitą, net aštuoniolika metų jaunesnę moterį.
Ligą aptiko itin sunkiai
Kaip pasakoja pati Rasa, prieš keletą metų ją pradėjo varginti stiprūs burnos skausmai, tačiau apsilankius pas medikus, jie negalėjo rasti tikslios tokių skausmų priežasties. Tuomet prasidėjo ligoninių maratonai, nesibaigiantys vizitai pas gydytojus. O moterį ir toliau kankino nesiliaujantis burnos skausmas ir didėjančios žaizdos.
Tik 2014 metais medikai pagaliau nustatė tikslią diagnozę ir pranešė moteriai liūdną žinią. Moters burnoje buvo aptikta IV stadijos burnaryklės infiltracinė plokščių ląstelių karcinoma ( red. burnos vėžys).
Rasai iš karto buvo paskirtas gydymas – spinduliavimas ir chemoterapija.
„Po gydymo 1,5 metų buvo remisija, tačiau praėjus dviems metams vėžys grįžo ir grįžo jis su trenksmu, daug piktesnis. Praktiškai nuo 2016 metų iki praeitų metų lapkričio mėnesio buvo taikoma vis kitokia chemoterapija. Buvo išbandytos visos priemonės, gydytojai galiausiai galėjo pasiūlyti tik paliatyvų gydymą, stiprinti organizmą vitaminais ir papildais“, – pasakoja Rasa.
Pirmam gydymui pinigus surinko
Rasa nenuleido rankų ir sužinojo apie vėžio gydymą lazeriu, Vokietijoje. Deja, tokio vieno gydymo kaina siekia 12 tūkst. eurų, todėl surinkti tokią sumą moteriai vienai tikrai nebūtų pavykę.
Dar praėjusių metų lapkričio mėnesį Rasa kreipėsi į visuomenę, prašydama pagalbos išgyventi, tuomet įvyko neįtikėtinas stebuklas – reikiama suma buvo surinkta vos per porą dienų.
Pasiekus reikalingą sumą, Rasa sustabdė pagalbos prašymą ir prašė žmonių daugiau nebeaukoti. Tačiau moteris net negalėjo pagalvoti, jog jos vėžys yra toks agresyvus, todėl gali prireikti ir antro gydymo.
O antro gydymo moteriai iš tiesų reikia, nes kol kas yra nueita tik pusė gydymo kelio.
„Pas mane vėžys toks agresyvus... Nepagalvojau, kad gali prireikti ir antro gydymo. Pernai metais buvo surinkta reikalinga suma ir sustabdžiau paramą, o šį kartą kažkaip pinigai renkasi labai labai sunkiai...“, – liūdnai priduria Rasa.
Įveikė pusę vėžio
Toks gydymas Vokietijoje iš tiesų labai padėjo Rasai, neatėmė tiek daug jėgų kaip chemoterapija, o ir vėžį minkštuosiuose audiniuose sumažino net iki 40 proc.
„Gydymas truko penkias darbo dienas. Gydymas Vokietijoje skyrėsi tuo, kad ten visiškai nešvitino, o gydė lazerio šviesomis. Pirmiausia į veną sulašina fotosensibilizatorių, kurio prisigeria vėžinės ląstelės. Jos pradeda šviesti ir lazerio šviesa jas sunaikina“, – paprastai procedūrą paaiškina moteris.
Kadangi Lietuvoje Rasa išbandė visus įmanomus gydymo būdus, šis – vienintelis šansas moteriai įveikti kovą prieš klastingą ligą.
Numatyta antro gydymo pradžios data – kovo 11 diena. Tiesa, jeigu Rasa iki šios datos nesurinks reikiamos sumos, vietoj jos važiuos kitas pacientas ir gydymas nusikels vėlesniam laikui, bet jį pradėti reikia kaip įmanoma greičiau.
Sunaikino žandikaulį
Dabar Rasai didžiausius sunkumus sukelia kalbėjimas ir valgymas. Nors kvėpuoti moteriai nesunku, vis dėlto kyla keblumų aplinkiniams, norintiems suprasti, ką sako moteris.
Moteriai ganėtinai sunku ryti ir maistą, kadangi po chemoterapijos ir švitinimo burnoje sumažėjo seilių, nors pati ryklė ir nėra pažeista. Kaip atvirauja pati Rasa, dabar jos maisto racionas apsiriboja tik trintu maistu:
„Galiu valgyti maistą tokios konsistencijos kaip trinta sriuba. Kvėpuoti man netrukdo, tik negaliu gerti skysčių paprastai kaip visi kiti, kadangi po švitinimo dingo nosies pertvara tarp nosies ir burnos. Visada prieš geriant turiu užsikimšti nosį, kitaip viskas išbėga per nosį“.
Nors Rasos organizme tūnantis vėžys turi ir vieną gerą savybę – jis nesiplečia žemyn į kitus organus, tačiau jis jau spėjo išsiplėsti į žandikaulį. Tą išduoda ir viename šone susiraukšlėjusi Rasos veido oda.
Jaučia begalinį palaikymą
Paklausus, ar moteris turi energijos ir jėgų kasdienei veiklai, Rasa atvirauja, kad jėgų ji tikrai turi, tik padaryti darbų tiek daug kaip anksčiau ji negali, o ir prigulti tenka daug dažniau.
„Aišku, jėgų turiu mažiau nei anksčiau, nes visada jaučiuosi pavargusi. Ta chemoterapija nualino organizmą, judu, vaikštau, važiuoju, bet visada reikia sustoti pailsėti. O jeigu tenka dar ir kažką pakelti, padėti – jau rankos visiškai nestiprios“, – sako moteris.
Rasa – iš tiesų nepasiduodanti moteris, iki ligos dirbusi drabužių konstruktore, ji dar ir dabar kartais priima užsakymus, tiesa, pastaruoju metu jų pasitaikė itin mažai, kadangi rudenį jos sveikata itin pablogėjo.
Kai užklumpa tokios klastingos ligos, sakoma, kad reikia turėti didelę palaikymo komandą šalia. O Rasa ją iš tiesų turi. Moteris be galo džiaugiasi, jog sulaukia palaikymo tiek iš trijų savo vaikų, tiek iš draugų, kolegų, artimųjų ar net kaimynų ir visai nepažįstamų žmonių.
Vyras susirado kitą
Tiesa, susitaikyti su tokia Rasos diagnoze ir palaikyti moterį sunkią akimirką jėgų atrado ne visi jos artimiausi žmonės.
„Palaikymo sulaukiu be galo daug – draugai, vaikai, artimieji, bet tik ne vyras. Kai sužinojo diagnozę, tada jis susirado aštuoniolika metų jaunesnę, bet tai sužinojau tik po dviejų metų. Dar vyras įsižeidė, kad išdrįsau išsiskirti su juo. Tos jaunesnės moters jau nėra, dabar gyvena kita pas jį bute“, - prasitaria moteris, tačiau greitai priduria, kad didžiausias jos ramstis yra vaikai:
„Du sūnūs ir dukra mane be galo palaiko. Sūnus su dukra jau yra suaugę, o jauniausias trylikametis sūnus gyvena su manimi. Aišku, jis labai stengiasi man padėti, daugiausia aš būnu su juo, padedu paruošti pamokas, pasivaikščiojame. Nenoriu, kad jam atrodytų, jog jo mama jau visai bejėgė“, – sako ji.
Jau vieną kartą Rasos gyvenime yra įvyko stebuklas, todėl moteris nuoširdžiai tiki, kad kovos pusiaukelėje ji tikrai nesustos. Padėti Rasai surinkti reikiamą pinigų sumą gydymui, galite šiuo būdu:
Asociacija „Mano Europa“
Sąskaitos nr: LT617300010155879219 „Swedbankas“
SWIFT kodas: HABALT22
Paypal email: [email protected].
