Naujienų portalui tv3.lt moteris pasakoja, kad jau penktus metus lietuvaitėms siūlo išskirtinius papuošalus ir jų populiarumas nė kiek nemažėja – veikiau priešingai, atsiranda vis daugiau moterų, norinčių pasipuošti ypatingą reikšmę turinčiais papuošalais.
35-erių Lolita – pirmoji, Lietuvoje pasiūliusi tokius papuošalus. Ši nepaprasta idėja gimė neatsitiktinai, būtent tuo metu ji pati ant rankų sūpavo savo vaikutį.
„Visą laiką turėjau norą sukurti kažką apčiuopiamo, kai atsirado vaikai, tas noras ypatingai sustiprėjo. Labai norėjosi išnaudoti savo kūrybos gyslelę, nes visą laiką sukosi mintis kažką padaryti, sugalvoti, sukurti.
Gimus vaikams, man natūraliai atėjo mintis, kad norėčiau sukurti kažką, susijusio su vaikais, nes man tai labai artima, miela širdžiai“, – pasakojo pašnekovė.
Kurti paskatino asmeninė patirtis
L. Rubinienė teigia pati esanti labai sentimentali, išsisaugojo net pirmuosius vaikų šliaužtinukus. Tai – gražus prisiminimas, kupinas sentimentų.
Be to, pasirinkimui nerti į šią veiklą įtakos turėjo ir asmeninė žindymo patirtis, kuri nebuvo tokia sklandi, kaip norėjosi.
„Mano žindymo kelio pradžia su dukryte nebuvo lengva, aš labai norėjau maitinti pati, draugėms aplink sakėsi, o man ne. Pagalvojau, kad tai reikia įprasminti – pirmąjį pieno lašą, kuris toks svarbus vaikams, ypač ankstukams“, – šypteli Lolita.
Galiausiai, visas galvoje besisukusias mintis tvarkingai į lentynėles sudėliojo internete atrastas straipsnis, kad 2013 m. Amerikoje moteris ėmė kurti papuošalus iš mamos pieno, o ši idėja itin sudomino ir Lolitą:
„Pasidarė labai įdomu, kaip čia kas ir supratau, kad nėra taip lengva viską išsiaiškinti, pradžioje atrodė, kad pasižiūrėsiu, pasiskaitysiu, viską sužinosiu. Informacijos yra, bet tikrai ne visa. Bet vis tiek pasiekiau savo. Turbūt toks mano charakteris – padaryti tai, ką užsibrėžiu.“
Moteris juokiasi, kad išmokti ir perprasti tokių papuošalų gamybos procesą nebuvo lengva – teko ilgai ieškoti informacijos, konsultuotis su chemikais ir kitais specialistais, tačiau galiausiai gimė jos verslas „Breastmilk Jewelry“.
„Nebuvo taip paprasta, kaip galvojau. Teko pačiai patirti, kad jeigu blogai apdirbi pieną arba paskubini procesą, papuošalas po 2-3 savaičių kardinaliai pakeičia spalvą, jis tampa juodu.
Tuo metu maitinau pati, galėjau laisva valia eksperimentuoti, bandyti, žiūrėti. Pagaminusi pirmą papuošalą labai apsidžiaugiau, kad man pavyko, bet po kurio laiko ėmiau pastebėti, kad papuošalas kinta. Supratau, kad niekas man nepavyko“, – nusijuokia ji.
Tokio populiarumo nesitikėjo
Vis tik, didelio nusivylimo nebuvo – juk tokius papuošalus ėmė gaminti tik sau, neturėjo nė minties vystyti verslo. Jei ne vyro paskatinimas, gal niekam kitam ir nebūtų ėmusi gaminti rankų darbo gaminių.
Perpratusi gamybos procesą, pirmiausia ji pasiūlė pagaminti papuošalus draugėms, o pamačiusi, kad ši idėja sulaukė susidomėjimo, pasidalino pasiūlymų ir socialiniuose tinkluose.
„Negalvojau, kad susidomėjimas bus toks didelis – kartais per dieną gaudavau ir 100 žinučių, net nebeturėdavau laiko atsakinėti. Žinutėse manęs klausinėjo, domėjosi, norėjo pamatyti pavyzdžius“, – su šypsena pasakoja L. Rubinienė.
Vis tik, ne visiems papuošalai su mamos pienu ar vaikučio plaukais buvo suprantami – tekdavo skaityti įvairius komentarus. Nors šie iš pradžių žeisdavo, galiausiai moteris išmoko nebekreipti dėmesio į negatyvius dalykus:
„Kildavo pyktis, bet paskui paleidau šią emociją. Turiu labai protingą vyrą šalia savęs, kuris sakė: „Turėtum neapsikrauti tokiais dalykais, niekada neįtiksi visiems žmonėms“.
Jei būna sunkus momentas, pagalvoju – kai iš manęs papuošalus užsisako mama, kuri neteko savo vaiko, ir ji tuo metu dar yra maitinanti, aš kiekvieną kartą suprantu, kokį didelį darbą atlieku, kokį prisiminimą sukuriu mamai. Jai tai yra be proto svarbu. Ir man ji neatrodo nenormali, man ji atrodo kurianti prisiminimą ir ryšį su savo vaiku.“
Laikui bėgant populiarumas nemažėja, o ir moteris pastebi, kad daugiausiai užsakymų pasipila vasarą, tada mėnesiai būna išties užimti, tenka padirbėti ir naktimis, ir savaitgaliais. Tačiau klientai žino, kad tai – papuošalai, kurių nepagaminsi per kelias dienas, tad kantriai laukia savo užsakymo.
„Visą laiką sakau, kad gamyba užtrunka 4-7 savaites, savaite daugiau ar mažiau. Viskas labai priklauso nuo paties pienuko, kaip greitai jis leidžiasi apdirbamas. Kiekvienas jis ruošiamas individualiai, skirtingą laiką, nes jį reikia gerai apdirbti, kad jis gražiai įsilietų į papuošalą ir nepakeistų spalvos“, – pasakoja papuošalų kūrėja ir priduria, kad užsisakius tokį dirbinį verta ir palaukti.
Mamoms kūrybiškumo netrūksta
Gamybos laikas priklauso ir nuo to, ar mama pasirenka papuošalą, kurio gamybos technologija Lolitai jau perprasta, ar turi specialių asmeninių prašymų:
„Klientės tikrai visko prisigalvoja – ir aukso drožlių įdėti, ir „Swarovski“ akmenukų įgręžti. Jos tikrai kūrybingos ir aš labai džiaugiuosi, mėgstu užsakymus, kurie skatina išeiti iš komforto zonos.
Kai kuriuos papuošalus esu labai įpratusi gaminti, ranka atidirbta, o kai pasitaiko įdomesnis užsakymas, visą laiką labai džiaugiuosi ir stengiuosi priimti iššūkius. Tai skatina mane augti, mamos kartais net pačios nežinodamos mesteli idėjų, kokius papuošalus gaminti.“
Nuo pageidavimų priklauso ir kaina. Pašnekovė teigia, kad kainos prasideda nuo 40 eurų ir kyla aukštyn, pavyzdžiui, „Pandoros“ tipo karoliukas kainuoja 70 eurų.
„Vienam atrodys brangu, kitam atrodys pigu. Į kiekvieno kišenę neįlįsiu, bet tiems, kurie nori turėti tokį papuošalą atminimui, manau, kad kaina nesikandžioja“, – priduria L. Rubinienė.
Pasiteiravus, kokią prasmę įžvelgia tokio prisiminimo kūrime, Lolita tik šypteli – tai daiktas, kurio svarbi ne skaitinė, bet emocinė vertė:
„Tai yra labai jautrus momentas. Žindymas yra natūralus veiksmas, taip nuo seno buvo išmaitinami vaikai, aš pati esu už žindymą, nes mamos pienas yra ir maistas, ir vaistas. Be to, per tai kuriamas mamos ir vaiko ryšys.“
Be to, nemažai mamų, įsigydamos tokius papuošalus, galvoje turi mintį padovanoti jį vaikui, kai šis jau sąmoningai supras, o kartais tai tampa ir 18 gimtadienio dovana.
